Franke

Vejos ir jų įrengimas

Vejos ir jų įrengimas

Vejos ir jų įrengimas

Žalia veja – sodo puošmena, natūralus ryškiai žydinčių gėlių, krūmų bei medžių fonas. Veja gerina mikroklimatą, ant jos malonu prisėsti ar prigulti, vaikščioti basomis, bendrauti su bičiuliais, vaikams žaisti. Žole apaugusiuose plotuose nėra dulkių, žolė valo ir gaivina aplinkos orą, sugeria triukšmą.

Literatūroje dažnai minimos gazono ir vejos sąvokos. Kuo jos skiriasi ir kuo panašios? „Gazon“ – prancūziškos kilmės tarptautinis žodis, reiškiantis žemai nupjautą pievutę su gėlynais ir dekoratyviniais medžiais bei krūmais. Lietuvišku žodžiu „veja“ vadinama reguliariai žemai pjaunama tik varpinių žolių pievutė. Šie žodžiai nėra visiški sinonimai, gazono sąvoka kiek platesnė, juos sieja tai, kad kiekviename tikrame gazone turi būti ir veja.

Pagal funkcinę paskirtį vejos skirstomos į tris tipus: dekoratyvias, sportines ir specialiąsias bei kraštovaizdžio.

Dekoratyvios vejos pagal estetiškumą skirstomos į parterines, buitines, sodo ir parko bei žydinčias pievutes (mauritaniškuosius gazonus).

Parterinės vejos yra dekoratyviausios, jas sudaro tik varpinės žolės. Šios vejos įrengiamos fasadinėje namo pusėje ar miesto skveruose, terasose, ant plokščių stogų.

Buitinės vejos gerokai paprastesnės už parterines. Bet kokį žolyną pradėjus reguliariai žemai pjauti vejapjove ir tręšti jis taps buitine veja.

Sodo ir parko (pievų) vejos įrengiamos dideliuose plotuose. Jos gali būti natūralios ir sėtinės.

Žydinčią pievutę sudaro žalias žemaūgių varpinių žolių kilimas, praturtintas spalvotais gėlių raštais. Jos priežiūra, palyginti su intensyvia parterine veja, yra minimali.

Vejų žolės

Vejoms naudojama apie 16 varpinių žolių rūšių ir daug jų veislių.

Pievinė miglė – populiariausia įvairių tipų vejų mišiniuose. Ji atspari šalčiui ir sausrai, pakenčia trumpalaikį užliejimą. Mišiniuose su kitomis žolėmis gali sudaryti iki 25 proc. Veislės: ‘Sodrė‘, ‘Žvilgė‘, ‘Punia‘.

Plokščioji miglė – pakanti sausrai, gerai auga prastose, mažai maisto medžiagų turinčiose ir išplautose žvyringose dirvose. Plačiau naudojama specialiosios paskirties vejoms.

Raudonasis kuokštinis eraičinas tinkamas visų paskirčių vejoms. Besikrūmijanti žolė neleidžia šakniastiebių, formuoja žemus, tankius kerus. Augalai pakenčia rūgščią dirvą (pH 4,5–6,5), pakankamai atsparūs sausroms ir kitoms nepalankioms sąlygoms. Tinkama veislė ‘Gludas‘ ir kt.

Raudonasis šakniastiebinis eraičinas formuoja purią velėną, turi platesnius lapus, krūmydamiesi požeminiai šakniastiebiai užpildo tuščius išretėjusios vejos tarpelius. Tinka visų tipų vejoms.

Daugiametė svidrė – greitai dygstanti ir gerai besikrūmijanti žolė. Plačiau naudojama sportinio tipo vejoms. Dekoratyvinėms netinka. Jautri šalčiui, besniegėmis žiemomis gali iššalti. Gerai auga priemolio dirvožemiuose. Šaknų sistema išsidėsčiusi dirvos paviršiuje. Auginama veislė ‘Veja‘ ir kt.

Paprastoji smilga gerai auga derlingose drėgnokose dirvose, pakenčia sausras. Jautri ligoms, tačiau greitai atsigauna, sutankėja. Naudojama dekoratyvinėms, sportinio tipo ir specialiosios paskirties vejoms mišiniuose su kitomis varpinėmis daugiametėmis žolėmis.

Žemaūgis motiejukas augina trumpus ūglius, turi sustorėjusį stiebo pagrindą. Puikiai auga įvairios mechaninės sudėties, trąšiose dirvose. Vertinga savybė – pavasarį anksti sužaliuoja. Auginama lietuviška veislė ‘Pievutis‘. Mišiniuose su kitomis varpinėmis žolėmis tinka paprastosioms, sportinėms ir specialiosios paskirties vejoms.

Žolių mišinių parinkimas

Dekoratyvinėms vejoms tinkamiausios varpinės neaukštos siauralapės žolės, kurios intensyviai krūmijasi, atsparios ligoms ir neigiamiems aplinkos veiksniams, formuoja tankų ir vienodai lygų žolyną. Dekoratyvinės vejos mišinys paprastai sudaromas iš pievinių miglių, raudonųjų eraičinų ir paprastųjų smilgų. Pirmenybė teikiama augalams su siaurais, sodriai žaliais lapais. Rekomenduojamos raudonųjų eraičinų veislės ‘Napoli‘, ‘Diego‘, ‘Pernille‘, kurių žolynai formuoja labai tankią dekoratyvią veją.

Paprastosios vejos sėklų mišinyje vyrauja pievinės miglės, atsparios mindymui bei nepalankioms žiemos sąlygoms, auga ir sunkesnės mechaninės sudėties dirvožemiuose. Jos gali sudaryti 55 proc. visų sėklų, raudonieji eraičinai – 45 proc. Be to, į mišinį iki 10 proc. galima pridėti daugiamečių svidrių. Paprastai vejai tinka ne tik varpinės, bet ir ankštinės daugiametės žolės – baltieji dobilai ar žemaūgės liucernos.

Sportinio tipo vejos mišinyje turėtų vyrauti pievinės miglės ir raudonieji eraičinai. Svidrių sėklų dedama labai mažai, nes žolė nepakankamai atspari žiemą.

Įvairaus tipo vejose (specialiosiose) sėjamos šakniastiebės retakerės, tankiakerės žolės (netinka motiejukai, tikrieji eraičinai, paprastosios šunažolės ir kt.). Įvairių vejos mišinių siūlo sėklų firmos.

Dekoratyvines vejas galima užsėti „Mini“, „Gazo“, „Motion“ ir kt. mišiniais.

Sportines – „Grass fix“ (apie 60 proc. daugiamečių svidrių, 20 proc. raudonųjų kuokštinių eraičinų ir 20 proc. pievinių miglių sėklų), „Zierrasen“, „Sport und spiel“.

Šlaitų želdinimui tinka „DSV 870“ sėklų mišinys.

Pavėsingas vietas galima apsėti „Schattenrasen“ sėklų mišiniu (jame nedaug daugiamečių svidrių sėklų, todėl žolynas po šaltų žiemų neišretėja).

Pievutei prie namų apsėti tinka „Presto“ (20 proc. pievinių miglių, 20 proc. daugiamečių svidrių, 60 proc. raudonųjų eraičinų). Žolė stipri ir dekoratyvi, nutrypta gerai atsigauna, tinka visiems dirvožemiams.

Kelkraščius galima apsėti raudonaisiais eraičinais (pakenčia druskingumą), o nešienaujamas pakeles – žemaūgiais motiejukais.

Dirvos paruošimas ir sėja

Kuo lėčiau veja rengiama, tuo ji kokybiškesnė. Pradėti veją „kurti“ reikėtų iš rudens. Pirmiausia numatomos vejos ribos ir kontūrai. Pašalinami menkaverčiai augalai, daugiametės piktžolės, išrenkami akmenys, statybinės atliekos, šiukšlės. Iki vejos sėjos įrengiama sklypo drenažo sistema, kitos svarbios komunikacijos (vamzdynai, elektros linijos, takeliai, laistymo sistema).

Norint sėti dekoratyvinę veją, drenažas įrengiamas metro gylyje. Prieš melioravimo darbus derlingas dirvožemio sluoksnis nustumiamas (vėliau jis vėl paskleidžiamas). Kai nėra galimybės melioruoti šiuo būdu, nukasus derlingą dirvožemį, įrengiamas vietinis drenažas (20 cm žvyro ir apie 15 cm smėlio sluoksnio). Ant viršaus užberiama 15–20 cm derlingos žemės. Jei plotas derlingas (nereikės papildomai užpilti), reikia iš rudens suarti arba sukasti 25 cm gyliu, išlyginti žemės paviršių, kad neliktų jokių įdubų, nes jose laikysis vanduo ir tose vietose žolė nebus graži.

Purus, derlingas bei laidus vandeniui, struktūringas dirvožemis per ilgesnį laiką susiguli (20 proc.), bet geriau vienodai sutankinti, paviršių išlyginti. Galima naudoti (papildomai užpilti ant esamo dirvožemio) 5–7 cm storio durpinio substrato sluoksnį. Gražiai ir greitai sudygsta žolių sėklos, vasarą tokį substratą reikia daugiau laistyti. Jei dirva puri, geriau voluoti prieš sėją, nes pasėjus žoles giliau nei 0,5–1,5 cm, sėklos gali nesudygti.

Dirvos paruošimas ir gera sėjos kokybė yra svarbiau už didelę sėklos normą. Į vieną kvadratinį metrą paprastai sėjama 30 g sėklos (sėjos norma būna nurodyta ant pakuotės). Mišinio sudėtis ir komponentų skaičius priklauso nuo vejos paskirties ir augimo sąlygų. Jei norisi, kad veja sužaliuotų greičiau, galima sėti tankiau, tačiau pernelyg sužėlus velėnai žolėms gali trūkti oro, maisto, drėgmės. Pasėjus dviem kryptimis žemės paviršių reikia sugrėbstyti, kad sėklos subyrėtų į dirvą, ir privoluoti.

Rizikinga sėti kad ir pigiau įsigytą nežinomos kilmės sėklą. Vietinės selekcijos veislės labiau prisitaikiusios prie Lietuvos gamtos ir klimato sąlygų.

Geriausia veją sėti pavasarį (iki gegužės vidurio), kol dirva dar pakankamai drėgna, arba antroje vasaros pusėje (ne vėliau kaip rugsėjo 10 d.). Žolių sėklos dygsta maždaug 2–3 savaites, o trūkstant drėgmės ar suvėlinus sėją rudenį veja bus reta.

Patartina vengti didesnių kaip 15 proc. nuolydžių. Statesnius šlaitus geriau sutvirtinti atraminėmis sienelėmis. Mažas nuolydis reikalingas vandens pertekliui nutekėti. 2 proc. nuolydžius nuo namo, pavėsinių, terasų, poilsio ir vaikų žaidimų aikštelėse galima įrengti supylus storesnį žemės sluoksnį.

Veją įrengiant pievų, dirvonų plote (tai aktualu ir kaimo turizmo sodyboms) tenka naudoti efektyvius sisteminio veikimo herbicidus: glyfosą, uraganą ar raundapą. Šie herbicidai sunaikina beveik visas piktžoles: varpučius, usnis, kiaulpienes, dirvinius vijoklius ir kitas daugiametes bei vienmetes. Dešimčiai litrų vandens įpilama 150 ml preparato. Šiuo kiekiu nupurškiama 500 kv. m piktžolėto ploto. Į purškimui paruoštą tirpalą pravartu įpilti 50 g ištirpintos amonio salietros.  Piktžolės purškiamos, kai yra 5–10 cm aukščio. Naudojant raundapą ir kitus glifosatų grupės preparatus, reikia žinoti:

* būtinos apsaugos priemonės;

* glifosatai naikina piktžoles per žalią lapą sugriaudami jo fotosintezės mechanizmą. Todėl geriausia piktžoles purkšti aktyvios vegetacijos metu (ne vėliau kaip iki rugsėjo vidurio);

* glifosatų norma senam, storą velėną turinčiam žolynui – 6 l/ha. Jei yra daug kiaulpienių, pridedama 2 l/ha dialeno;

* herbicidai visiškai „suveikia“ per tris savaites. Požymiai – parudavę žolių lapai ir šaknys;

* nereikėtų purkšti vėjuotą dieną. Žaliuojančius krūmus, gyvatvores prieš purškiant reikia aprišti ar apdengti polietileno plėvele ir kitomis medžiagomis. Medžių kamienams glifosatai nekenkia.

Po trijų savaičių, kai piktžolės ir jų šaknys paruduoja, plotą galima frezuoti, purenti ir lyginti specialiai pasigamintais lygintuvais ar lenta. Ištiriama dirvožemio cheminė sudėtis, agrocheminėje laboratorijoje nustatomas jo rūgštingumas pH (galima prieš herbicidų naudojimą). Vejų žolynai geriausiai auga neutralios reakcijos dirvoje (pH 6,0–6,5). Rūgščios dirvos kalkinamos (prieš mėnesį). Optimali kalkų norma – 40 kg/100 kv. m. Dirvos rūgštingumui padidinti naudojamos sulfatų turinčios trąšos (amonio sulfatas, kalio sulfatas) arba rūgščios durpės.

Tręšimas. Vidutiniškai derlingos dirvos tręšiamos amofosu ir kalio chloridu (po 2 kg/100 kv.m – arui). Naudojant kompleksines NPK trąšas, reikėtų rinktis su mažesniu azoto kiekiu (N: P: K–8:20:30). Arui pakanka apie 3 kg tokių trąšų. Dirva kalkinama ir tręšiama rudenį ar prieš sėją.

Rūta ANTANAITIENĖ

Kiti temos straipsniai

Jung
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu