Be gretimo sklypo savininko leidimo tvorą statyti galima, bet tik su tam tikromis išlygomis, sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė.
Skaitytoja teiraujasi, ar gali savo sklypą aptverti tvora be kaimyno sutikimo.
„Gyvenu kaime. Turiu nuosavą namą, žemės valdą. Noriu statyti medinę tvorą, ribojančią mano ir kaimyno žemės valdas. Ar galiu be kaimyno sutikimo tverti medinę tvorą ant ribos tarp mano ir kaimyno žemės valdų?“ – klausia skaitytoja.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento skyriaus vedėjo pavaduotoja E. Meškauskienė sako, kad be kaimyno leidimo tvorą galima statyti tada, kai ji yra šiek tiek toliau nuo sklypo ribos ir neviršija 180 cm aukščio, o rytinėje pusėje praleidžia užtektinai šviesos.
„Jeigu šeimininkė norėtų tverti tvorą iki 180 cm aukščio, ant sklypo ribos, neperžengiant jos, tai visais atvejais rytinėje pusėse tvoros kiaurėtumas turėtų didesnis kaip 25 proc. viso paviršiaus“, – teigia E. Meškauskienė.
Pasak jos, kiaurėtumas yra labai svarbus faktorius siekiant nesubloginti gretimo sklypo apšviestumo, svarbiausia, kur kris tvoros šešėlis.
Jeigu norima tvorą statyti visiškai ant sklypo ribos, tada visais atvejais reikalingas gretimo sklypo savininko pritarimas. Tačiau atitraukus tvorą nuo sklypo ribos, pritarimas nebėra būtinas.
„Savininkas turi teisė tvorą atsitraukti į savo pusę, tarkim, 1 metrą. Tada jokios sutikimo sąlygos jam negalioja“, – tvirtina E. Meškauskienė.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento skyriaus vedėjo pavaduotoja sako, kad vis dėl to bet kokiu atveju geriausia yra pranešti kaimynui apie tvoros statybas ir taip išlaikyti draugiškus kaimyninius santykius.
LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
