Lapkričio 30d. Antradienis

#KAUNASgoesUNESCO: Žaliakalnis – modernizmas gamtos apsuptyje

Spalio 15d.
#KAUNASgoesUNESCO: Žaliakalnis – modernizmas gamtos apsuptyje

Tarpukariu į Kauną plūstantys naujakuriai, kylantys pastatai, į modernias miesto planavimo idėjas integruojamas senasis palikimas – unikalus Kauno paveldas. Ambicingos sostinės statybos glaudžiai persipynė su gamta ir lietuviškomis tracidijomis, o tai mus išskiria visos Europos kontekste. Pristatome antrąją UNESCO sąrašo pretendentę – Kauno Žaliakalnio teritoriją.

Miestas-tvirtovė

Žaliakalnis – istorinė Kauno teritorija, dabar žavinti žaluma ir mūriniais bei mediniais tarpukariniais pastatais, tačiau prieš daugiau kaip šimtmetį ji atrodė visai kitaip. Kauną paskelbus I klasės Rusijos imperijos karinės tvirtovės miestu, buvo subraižytas žaliosios kalvos planas, kuriame natūralūs šlaitai ir gamtos reljefas pritaikyti išskirtinai gynybiniams tikslams.

Per 1882–1915 metus čia iškilo fortai, baterijos, parako sandėliai ir daugybė kitų karinės bei administracinės paskirties pastatų, kurie ir suformavo didžiulį tvirtovės statinių kompleksą. Teritorija buvo retai apgyvendinta, kadangi čia buvo uždrausta statyti bet kokios civilinės paskirties pastatus. Taip turėjo būti užtikrintos sąlygos esplanadai –​ atvirai vietovei tarp tvirtovės ir miesto sienų, leidžiančiai tinkamai stebėti aplinką, o prireikus ir apšaudyti artėjančius priešus.

Didžiulį tuščią žemės sklypą, kuris sudarė bene 60–70% visos dabartinės Žaliakalnio teritorijos, miestas iš Kauno karinės tvirtovės perėmė tik 1918 metais. Buvusios esplanados platybės, Ąžuolynas, karinių kelių infrastruktūra su pastatais, gynybiniai vandens apkasai, dirbtinai suformuotas ir natūralus reljefas pateko miesto nuosavybėn.

„Žaliakalnis, kaip ir Naujamiestis, atspindi tarpukario dvasią, naujo gyvenimo kūrimą bei seno derinimą su nauju. Urbanistai ir architektai būtent čia sumaniai pritaikė modernias bei tarptautines miesto planavimo ir vystymo idėjas.

Kaip ir modernusis miesto centras buvo kuriamas ant jau esamo Naujamiesčio pagrindo, taip ir Žaliakalnio plėtra vyko įsisavinant carinės tvirtovės palikimą: sandėlius, fortus, radijo stotį, baterijas, gynybinius pylimus, naujomis gatvėmis virtusius karinius kelius. Visa tai harmoningai įsiliejo į Kauno kraštovaizdį“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Mieste kaip gamtoje

Tarpukariu Žaliakalnis tapo antru sparčiausiai augančiu miesto rajonu po Naujamiesčio. Iš pradžių sklypų paskirstymas čia buvo spontaniškas, todėl Kauno burmistras Jonas Vileišis sustabdė žemės pardavimus ir iš Kopenhagos pakvietė garsų urbanistą Marių Frandseną. Jis su tuometiniu Kauno inžinieriumi Antanu Jokimu vos per kelis mėnesius parengė naujojo rajono planą, kurį subraižė pagal Europoje itin populiarią miesto-sodo koncepciją.

Kvartalo vystymo kryptį padiktavo ir pati gamta: mišria žaluma apaugę Žaliakalnio šlaitai bei didžiausias Europoje mieste esantis ąžuolynas. Statūs šlaitais apsunkino gatvių ir takų tiesimą, todėl ieškota kitokių jungčių tarp Žaliakalnio ir Naujamiesčio. Viena jų tapo 1931 m. įrengtas elektrinis funikulierius, o vėliau apatinę miesto terasą su žaliuoju kalnu sujungė dabartiniai Žaliakalnio simboliai – Kauko laiptai, „Aušros“ ir Fryko takai.

Kuriant Žaliakalnį prioritetu tapo natūralaus miško išsaugojimas, o rajono veidu – maži sklypai su privačiais gyvenamaisiais namais ir sodais. Urbanistai pastatus apsupo žaluma, formavo pusapvales gatves, jas įrėmino medžių alėjomis. Miesto-sodo idėja buvo pagrįsta tuo, kad naujas gyvenimas kuriamas ne „sugrūstame“ daugiaaukščių mieste, bet gamtoje. Tokiu būdu naujakuriai turėjo visus miesto teikiamus privalumus bei sėmėsi sveikatos iš žalumos.

Naujoje teritorijoje kilo jaukūs ir nebrangūs medinukai bei aukštesnės klasės kvartalai su kelių aukštų mūriniais pastatais ir vilomis. Žemaūgiai, 1–2 aukštų, gyvenamieji pastatai buvo suskirstomi į 1–4 butus. Žinomų tarpukario Lietuvos architektų projektuotuose namuose apsigyveno Lietuvos kultūrinis, finansinis, politinis ir karinis elitas. Tuo pačiu čia buvo gausu bendrabučio tipo namų, kurie buvo nuomojami nepasiturintiems asmenims.

Žymės apie neatsiejamą vietovės santykį su gamta išlikę iki pat šių dienų – rajono vietovardžiuose. Tarpukario tapytojas Jonas Šileika vieną kvartalą net žaismingai pakrikštijo „kompotu“ dėl čia gausiai pasodintų medžių ir pagal tai pavadintų gatvių – Kriaušių, Obuolių, Vyšnių bei Vaisių. Tuometines apželdinimo tendencijas nusako ir per visą Žaliakalnį išsibarstę Eglių, Putinų, Skroblų, Šermukšnių, Žemuogių, Lelijų ir kitos „žalios“ gatvės.

Mažieji kvartalai

Žaliakalnio teritorijoje – 243 hektaruose – iki pat šių dienų išlikę daug Kaunui itin svarbaus palikimo. Tai neabejotinai architektūrinis, urbanistinis, kraštovaizdžio ir želdynų paveldas. Miesto istorinės dalies veidą formuoja ir čia gyvenę visuomenininkai, kultūros ir politikos atstovai.

Tarp jų rasime literatūros klasikus – Juozą Tumą-Vaižgantą, Vincą Mykolaitį Putiną, dailininką Liudą Truikį, architektus Edmundą Fryką ir Feliksą Bielinskį bei visuomenės ir politikos veikėjus – Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko vadovą Juozą Tūbelį, Vasario 16-osios akto signatarą Petrą Klimą ir daugelį kitų.

Išlikusius autentiškus pastatus ir rajono unikalumą – patogias gyvenimo sąlygas individualiuose ar daugiabučiuose namuose, visai šalia miesto centro, bet gamtos apsuptyje – itin vertina ir dabartiniai Žaliakalnio gyventojai. Tai motyvuoja juos saugoti vietovės tapatybę ir mažuosius rajono kvartalus:

Miesto-sodo teritorijos (Minties ir Gelių ratai) išskirtinumas – pusiau įgyvendintas šešiakampis gatvių ir takų tinklas bei jame išsidėstę skirtingų istorinių stilių pastatai su eksterjerus puošiančiais tautiniais elementais bei žalumos oazėmis.

Tarpukariu čia kilo mažiau pasiturintiems gyventojams skirti bendrabučiai ir savivaldybės nuomojami medinukai, politikų, advokatų ir artistų miesto vilos, dviejų ar trijų aukštų namai, suskirstyti į 2–6 kambarių butus.

Kauko rajonas – 1920–1940 m. teritorijoje tarp pietinės Ąžuolyno parko dalies ir Aukštaičių gatvės susiformavo karininkijos bei inteligentijos gyvenamasis rajonas. Buvusioje tvirtovės esplanados teritorijoje pastatyti 109 namai, įrengti visuomenei svarbūs objektai – Žaliakalnio vandentiekio stotis, Kauko laiptai ir alėja bei Petro Vileišio aikštė. Joje vykdavo oficialūs renginiai ir mišios, susibūrimai, Lietuvos nacionalinės dainų šventės.

Prestižinis Perkūno rajonas – aukštesnės klasės gyvenamasis rajonas, besiribojantis su Perkūno alėja ir Vaižganto gatvėmis, įskaitant Kauno radijo stotį, Vytauto parką. Šlaitų įrėmintą iškyšulį papuošė modernistinės vilos, iš kurių atsivėrė vaizdinga Naujamiesčio panorama. Šis kvartalas tarpukariu įkūnijo tautos stabilumo ir modernėjimo siekį.

Ąžuolyno parkas ir Sporto kompleksas – didžiausia ąžuolų giria Europoje, Parodos kalnas, Adomo Mickevičiaus ir Dainų slėniai bei tarpukariu suformuoti ir iki šiol išlikę sveikatingumo kompleksai. Fizinis lavinimas ir įvairių sporto sričių plėtra buvo aktyviai skatinama nacionaliniu lygmeniu kaip moderniai visuomenei būdingas požymis.

Tai liudija ir architektūriškai vertingas paveldas – legendinė Kauno halė, Fizinės kultūros rūmai (Lietuvos sporto universitetas) bei čia pat iškilęs nacionalinis stadionas.

Tyrimų laboratorija arba Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos kompleksas – laikomas vienu autentiškiausių tarpukario architektūros ženklų. 12 pastatų kompleksas garsėjo ne tik dėl moderniausios techninės įrangos Baltijos šalyse, bet ir dėl stilingos funkcionalistinės architektūros.

Iki šių dienų išlikusi pagrindinė laboratorija, buvusi administracija, telefono stotis ir apsaugos darbuotojo patalpos bei pramonės dirbtuvių patalpos.

Atrasti daugiau istorijų apie Optimizmo architektūros grynuolius galite mūsų feisbuko paskyroje.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

 

Renovacijos naudos skaičiuoklė atskleidė – per 10 metų sutaupoma geram automobiliui

Renovacijos naudos skaičiuoklė atskleidė – per 10 metų sutaupoma geram automobiliui

Lapkričio 12d.

Apie tai, kad renovacija naudinga neverta diskutuoti - priežasčių renovuoti namą yra daug: patrauklesnė jo išvaizda, padidėjusi nekilnojamojo turto vertė, ilgesnė eksploatacija, mažesnė aplinkos tarša ir finansinė nauda – sumažėję šildymo kaštai. Ekspertų sukurta renovacijos naudos...


Vilniaus centre kyla lauko ledo arena

Vilniaus centre kyla lauko ledo arena

Lapkričio 9d.

Po trumpos pertraukos į Vilnių sugrįžta viena ryškiausių žiemos tradicijų – lauko čiuožykla. Šiemet ji įsikurs naujoje vietoje – Baltojo tilto prieigose, kur jau pradėti pirmieji statybos darbai. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvą šiemet įgyvendins VšĮ „Sporto namų...


Sutriko statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesas

Sutriko statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesas

Lapkričio 8d.

Vilniaus miesto savivaldybė negali išduoti statybą leidžiančių dokumentų, kadangi nepavyksta prisijungti prie modernizuotos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“.


Kruizinių laivų terminale duotas startas krantinių rekonstrukcijai

Kruizinių laivų terminale duotas startas krantinių rekonstrukcijai

Lapkričio 8d.

Siekiant užtikrinti tinkamą esamų statinių būklę, tęsti saugią jų eksploataciją bei pritaikyti krantines didesniems kruiziniams laivams švartuoti, pradėtas kapitalinis kruizinių laivų terminalo krantinių remontas. Darbus ketinama baigti 2022 metų pavasarį.


Vilniaus miesto savivaldybėje žemės mokestis paskaičiuotas 128 tūkst. žemės savininkų

Vilniaus miesto savivaldybėje žemės mokestis paskaičiuotas 128 tūkst. žemės savininkų

Lapkričio 4d.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja, kad privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantys žemės mokesčio deklaracijų turėjo...


Vilniaus savivaldybė išsaugos 150 savaiminukų, augančių Daugiafunkcio komplekso teritorijoje

Vilniaus savivaldybė išsaugos 150 savaiminukų, augančių Daugiafunkcio komplekso teritorijoje

Lapkričio 4d.

Vilniaus miesto savivaldybė išsaugos apie 150 savaime sudygusių medžių, kurie šiuo metu auga ant Šeškinės kalno, būsimojo Daugiafunkcio komplekso teritorijoje. Prieš pradedant sklypo valymo darbus, jau ūgtelėję medeliai bus pervežti ir pasodinti netoliese esančiose gatvėse.


Gyventojų judumui didinti įrengiama nauja pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa palei Oslo gatvę

Gyventojų judumui didinti įrengiama nauja pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa palei Oslo gatvę

Lapkričio 4d.

Lazdynų seniūnijoje, palei Oslo gatvę, bus įrengiama nauja pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa. 353 metrų atkarpa, sujungta su pėsčiųjų ir dviračių viaduku per Oslo gatvę, papildys takų tinklą tarp Lazdynų ir apatinės Neries upės terasos.


Pamatykite, kaip pasikeitė sostinės Konstitucijos prospektas

Pamatykite, kaip pasikeitė sostinės Konstitucijos prospektas

Spalio 30d.

Žalioji Vilniaus banga iš esmės keičia vieno pagrindinių sostinės prospektų vaizdą. Šeštadienio vidurdienį Konstitucijos prospekte ir Savivaldybės prieigose apie 200 vilniečių, tarp kurių savivaldybės ir greta dirbančių įmonių darbuotojai, pasodino per 1 000 sedulų krūmų, papildančių išvakarėse...


Savivaldybė nepritaria gyvenamųjų namų Žirmūnų g. 109 projektiniams pasiūlymams

Savivaldybė nepritaria gyvenamųjų namų Žirmūnų g. 109 projektiniams pasiūlymams

Spalio 29d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius, išnagrinėjęs gyvenamųjų namų Žirmūnų g. 109 projektinius pasiūlymus, nusprendė jiems nepritarti ir grąžino projektą taisyti iš esmės


„Kauno energija“ prisideda prie Europos žaliojo kurso – skatina daugiabučių renovaciją

„Kauno energija“ prisideda prie Europos žaliojo kurso – skatina daugiabučių renovaciją

Spalio 29d.

Kompleksinę daugiabučių renovaciją skatinantis tarptautinis projektas „RenOnBill“, kuriame dalyvauja „Kauno energija“, įvertintas svarbiausiuose ES tvarios energijos apdovanojimuose „EU Sustainable Energy Awards“. Inovacijų kategorijoje bandomasis projektas...


Svarstoma savivaldybės įmonę „Vilniaus planas“ perorganizuoti į uždarąją akcinę bendrovę

Svarstoma savivaldybės įmonę „Vilniaus planas“ perorganizuoti į uždarąją akcinę bendrovę

Spalio 28d.

Vilniaus Taryba svarsto daugiau nei 25 metus Vilniaus infrastruktūrą planuojančią ir inovatyvius sprendimus miestui teikiančią įstaigą „Vilniaus planas“ pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę.


Nuo 2023 m. Vilnius draus kūrenti anglį ir durpes

Nuo 2023 m. Vilnius draus kūrenti anglį ir durpes

Spalio 27d.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba apsisprendė – vilniečiai nebeturės kentėti smogo, kurį metai iš metų sukeldavo taršus kuras, naudojamas šildymui. Nuo 2023 m. birželio kūrenti anglį ar durpių briketus Vilniaus mieste bus draudžiama.


Nuo lapkričio 1 dienos Vilniuje sugriežtinus taisykles – daugiau apsaugos želdiniams

Nuo lapkričio 1 dienos Vilniuje sugriežtinus taisykles – daugiau apsaugos želdiniams

Spalio 27d.

Vilniaus savivaldybės Tarybai pritarus, nuo lapkričio 1 d. dienos įsigalioja naujos miesto želdinių ir želdynų apsaugos taisyklės: keisis prašymo, leidimo forma ir jų nagrinėjimas, planuojant kirsti želdinius statybvietėse, vasaros laikotarpiu, taip pat medžiams žydint, mieste bus draudžiami...


Maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą Vilnius taikys daugiau nei 200 neprižiūrimų statinių

Maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą Vilnius taikys daugiau nei 200 neprižiūrimų statinių

Spalio 27d.

Vilniaus miesto tarybos pritarimu, 237 nekilnojamojo turto objektams sostinėje 2022-aisiais bus taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Maksimalus nekilnojamojo turto tarifas nustatytas neprižiūrimų patalpų ir statinių savininkams ar naudotojams, neužbaigtam statyti, bet naudojamam...


Daugiafunkcio komplekso statytojas atleidžiamas nuo žemės nuomos mokesčio

Daugiafunkcio komplekso statytojas atleidžiamas nuo žemės nuomos mokesčio

Spalio 27d.

Vilniaus miesto tarybos sprendimu, daugiafunkcio komplekso koncesininkui statybos metu išnuomojama 22 ha teritorija (Ozo g. 27) ir jis atleidžiamas nuo žemės nuomos mokesčio. Taikant šiuo metu galiojantį savivaldybės nustatytą tarifą, mokestinė lengvata sudarys apie 127 tūkst. Eur.


Viešosios erdvės prie būsimos Nacionalinės koncertų salės kūrėjai pristatys atnaujintą projektą

Viešosios erdvės prie būsimos Nacionalinės koncertų salės kūrėjai pristatys atnaujintą projektą

Spalio 22d.

Viešosios erdvės ties V. Kudirkos g. 14 ir Z. Sierakausko g. 15 projektiniai pasiūlymai po dviejų savaičių bus darkart pristatyti daug pastabų jiems turėjusiems vilniečiams. Autoriai (skvero projektas rengiamas MB „Studio Space/Time“ (architektas – Povilas Marozas) atsižvelgė į...

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...