Kokias spalvas pasirinkti kambarių apdailai, priklauso nuo daugelio aplinkybių: nuo kambario padėties, jo dydžio ir paskirties, baldų, užuolaidų ir patiesalų spalvos. Lubų, sienų ir grindų spalvas reikia pasirinkti ir suderinti taip, kad jos sudarytų tinkamą baldų foną, kad žmogus kambaryje galėtų jaukiai jaustis, dirbti ir ilsėtis. Spalvos veikia mūsų nuotaiką, savijautą. Pagrindinės interjero spalvos yra raudona, geltona ir mėlyna. Be pagrindinių, yra gretutinės mišrios spalvos: oranžinė (geltonos ir raudonos mišinys), violetinė (raudonos ir mėlynos mišinys), žalia (mėlynos ir geltonos mišinys). Geltona su oranžine ir žalia yra gretutinės spalvos, apskritime jos yra greta. Priešais geltoną yra violetinė, priešais oranžinę – mėlyna. Tokios spalvos vadinamos priešingomis, kontrastinėmis.
Sumaišę priešingas spalvas gauname pilką. Tačiau būdamos greta, jos pagyvina, paryškina viena kitos būdingas ypatybes.
Pagrindinės spalvos skirstomos į šiltąsias – aktyvias: geltoną, oranžinę, raudoną, ir šiltąsias – pasyvias: violetinę, mėlyną, žalią.
Geltona spalva tinkamiausia patalpoms, kurias mažiausiai apšviečia saulė. Ji kambariui suteikia linksmą, giedrią nuotaiką ir šviesos. Dažant patalpas kontrastui rekomenduojama geltoną derinti su juoda, raudona, žalia ir mėlyna. Geltona spalva kambaryje dažniausiai naudojama tik vienai plokštumai: sienai arba luboms, nes jeigu šios spalvos bus per daug – ji veiks nemaloniai.
Oranžinė – tai raudonos ir geltonos spalvos mišinys, ji taip pat tinka patalpoms, kurias mažiau apšviečia saulė. Oranžinė yra stipriai rėkianti spalva, ja patartina dažyti ne daugiau kaip vieną plokštumą arba naudoti kaip atskirą akcentą. Žemų patalpų luboms netinka.
Raudona – labai aktyvi, gyvybinga, jaudinanti, rėkianti spalva. Greta kitų spalvų – nustelbia jas. Gyvenamųjų namų patalpose rekomenduojama. Gryna raudona spalva dažymui beveik nenaudojama.
Violetinė susideda iš raudonos ir mėlynos. Naudojama nedideliais plotais kaip kontrastas geltonai ir gelsvai žaliai spalvai.
Mėlyna spalva šalta, raminanti, tinka, kai reikia susikaupti, atsipalaiduoti, naudojama derinant su geltona spalvakaip fonas, ypač saulėtose patalpose.
Žalia – neutrali, minkšta, raminanti, bendravimo, idėjų spalva. Dažniausiai naudojama sienoms dažyti. Rekomenduojama vaikų kambariams.
Tokios pagrindinių spalvų charakteristikos. Tačiau parenkant spalvas pirmiausia reikia atsižvelgti į patalpų dydį, paskirtį, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, į baldų apmušalų, užuolaidų bei grindų dangos spalvas.
Spalvos optiškai veikia patalpų gabaritus. Šiltos spalvos ( geltona, oranžinė, raudona ) sienų plokštumas priartina, šaltos ( violetinė, mėlyna, žalia ) – plokštumas vieną nuo kitos optiškai atstumia. Todėl pailgo kambario galines sienas tikslinga dažyti šiltomis spalvomis, o šonines – šaltomis.
Aukštų patalpų lubas reikėtų dažyti intensyvesnėmis spalvomis, tada kambarys optiškai pažeminamas. Horizontaliomis juostomis išdažytas kambarys atrodys erdvesnis, išdažytas vertikaliomis – mažesnis ir aukštesnis.
Spalvas reikia naudoti saikingai, gyvenamųjų namų interjerų neperkrauti įvairiomis spalvomis.
Prieškambarių ir koridorių sienoms tinka pilkšvai žalsva spalva, ji optiškai padidina patalpas. Luboms parenkama nedidelio kontrasto spalva, durims – ta pati kaip ir sienoms.
Bendro naudojimo kambariai dažnai turi keleriopą paskirtį (valgomasis, svetainė, darbo), jame šeima praleidžia didelę dalį dienos ir vakarus. Sienoms reikėtų pasirinkti truputį sodresnes spalvas: rusvą (kavos), žalsvą (salotinę), žalsvai pilkšvą ir pan., miegamojo – melsvą (dangišką), melsvai žalsvą, rausvą. Vaikų kambaryje pagrindinė spalva – geltona arba žalia su ryškesnių spalvų akcentais pasakų ar kitokiais motyvais.
Virtuvei ir vonios kambariui tinkamiausios šviesios spalvos. Kad lengviau būtų palaikyti švarą, sienų apatinę dalį (120-150 cm aukščio) tikslinga aptaisyti glazūruotomis plytelėmis arba dažyti vandeniui atspariais dažais.
Lubas įprasta dažyti baltai. Tačiau šviesiai gelsva, žalsva ar melsva spalva kartais geriau derinasi prie sienų ir kambarys atrodo jaukesnis. Normalaus aukščio (iki 3 m) kambaryje lubų nereikia dažyti tamsiomis spalvomis – jos slėgtų ir patalpa atrodytų žemesnė. Kad patalpos aukštis optiškai sumažėtų, patartina sienų viršutinę dalį dažyti lubų spalva.
Spalvos yra nevienodo šviesumo, vienos šviesios (geltona), kitos tamsios (violetinė). Yra bendra nuostata – patalpų viršus dažomas šviesiomis, lengvomis spalvomis, o apačioje tinka tamsios, sunkios.
Sienų spalva parenkama priklausomai nuo langų padėties: apšviečiamos sienos dažomos sodresnėmis spalvomis, o mažiausiai apšviestos – šviesiomis, pastelinėmis.
Tamsūs medžio baldai labiau tinka prie šviesių, o šviesūs – prie sodresnių spalvų sienų (melsvų arba žalsvų). Kilimų ir užuolaidų spalvos turi derintis arba nesudaryti griežto kontrasto su sienų spalva.
Langų rėmus ir duris nebūtina dažyti kaip įprasta baltai, jiems tiks ir sienų spalva, tik mažesnio intensyvumo, arba gretutinė.
