Nenorintieji priklausyti nuo centrinio šildymo paprastai renkasi iš trijų galimybių – įsirengti kieto kuro, dujinę ar elektrinę katilinę, tačiau yra ir dar viena – geoterminis šildymas.
Pasirinkus alternatyvų įprastiems geoterminį šildymo būdą šilumos šaltiniu tampa žemė, vanduo arba oras.
Ir naujiems, ir rekonstruotiems namams
Esant pakankamam žemės plotui prie namo 1 metro gylyje klojamas horizontalus kolektorius. Paklotuose plastiko vamzdžiuose cirkuliuoja neužšąlančio skysčio ir vandens mišinys, kuris surenka žemėje esančią šilumą, o ji perkeliama į namus ir išskirstoma po šildymo sistemą.
Tokį šildymą galima įrengti ir naujuose, ir rekonstruojamuose senuose namuose. Geoterminio šildymo sistemą galima prijungti tiek prie grindų, tiek prie radiatorių ar kombinuotos namų šildymo sistemos. Be to, įrengiami elektrą naudojantys specialūs šilumos siurbliai ne tik šildo namus, bet ir ruošia karštą vandenį, šildo baseiną ir gali vėsinti patalpas vasarą.
Pasak jau apie 10 metų užtikrinti šildymą galima ir šaltą žiemą, nes net esant 30 laipsnių šalčiui vieno metro gylio žemės temperatūra siekia apie nulį laipsnių, o jei gruntiniai vandenys yra aukščiau, temperatūra gali siekti ir vieną laipsnį šilumos. To, visiškai užtenka, kad būtų galima surinkti šią šilumą ir šildyti namą.
Taip šildytis namus galima pasiūlyti ir individualių namų savininkams, ir tiems, kurie nori šildyti dideles komercinės ar visuomeninės paskirties patalpas.
Šilumos siurbliai yra įvairaus galingumo – mažesnio skirti individualiems namams, o ypač galingi pramoniniai – komercinės ir kitos paskirties pastatams. Jungiant siurblius tarpusavyje jais galima šildyti neribotą plotą.
Pasak, Norvegijoje geoterminiu būdu šildomi ir vėsinami didžiuliai kompleksai, studentų bendrabučiai, viešbučiai bei prekybos centrai. Švedijoje ir Anglijoje taip šildomi karališkieji rūmai.
Mažas sklypas – ne problema
Norint pakloti horizontalų kolektorių reikėtų apie 3,5 aro laisvos žemės, jei namas yra 100 kvadratinių metrų ploto. 200 kvadratinių metrų ploto namui reikės apie 5 arų, o 300 – apie 6 arų ploto žemės. Ši žemė neturėtų būti užstatyta statiniais, tačiau, pasak G. Getautaitės, augalai tame plote augti gali.
Sistemą galima įrengti bet kur, nesvarbu, koks yra dirvožemis.
Jei prie namo nėra užtenkamai laisvos žemės, įsirengti geoterminio šildymo sistemą vis tiek galima – bus klojamas ne horizontalus kolektorius, o į gręžskylę patalpinamas U formos vamzdis su jame cirkuliuojančiu specialiu skysčiu. Jei namas stovi šalia vandens telkinio, šilumos šaltiniu gali tapti ir vanduo. Kolektorius būtų nuleidžiamas į telkinio dugną. Jokios žalos vandens telkiniui dėl to nepadaroma, nes kolektorius yra uždara sistema.
Horizontalus kolektorius yra ekonomiškiausias variantas.
“Jei aplinka prie namų sutvarkyta arba apskritai nėra galimybės atlikti jokių kasinėjimo darbų, pavyzdžiui, senamiestyje, tada siūlomas orinis šilumos siurblys. Siurblio pranašumas tas, kad jį galima instaliuoti bet kada, bet kokiu sezonu ir tai trunka tik vieną dieną”.
Ekonomiška ir ekologiška
Pagrindiniai geoterminio šildymo pranašumai yra ekonomiškumas ir ekologiškumas. Tokias sistemas įsirengę žmonės, prieš tai šildęsi elektra, per metus sumoka tiek, kiek šildydamiesi elektra per mėnesį. Be to, žmogus, įsirengęs tokią sistemą, pasak specialistės, apskritai beveik pamiršta, kas ir kaip šildo jo namus, nes sistemai nereikia jokios ypatingos priežiūros. Anglies dvideginio emisija šildantis geoterminiu būdu yra apie 6 kartus mažesnė nei šildant dujomis.
Šildymo kaina priklauso nuo pastato šilumos poreikio ir kitų individualių jo savybių. Vis dėlto vienos kilovatvalandės kaina yra daugiau nei perpus mažesnė negu šildantis elektra ir apie keturis kartus mažesnė nei šildantis dujomis.
Įsirengti geoterminio šildymo sistemą – pakloti kolektorių, įrengti grindų šildymo sistemą, šilumos siurblį, atlikti visus kitus montavimo darbus 100 kvadratinių metrų ploto namui apytiksliai kainuotų maždaug 30 tūkst. litų, 200 kvadratinių metrų – apie 37 tūkst., o 300 – apie 42 tūkst. litų.
Giedrė NORVILAITĖ
