Ąžuolo mediena kieta, sunki, jai būdingas didelis tankumas, atsparumas puvimui, ji gražios tekstūros ir spalvos.
Ąžuolas plačiai paplitęs ne tik Europoje, bet ir Azijoje bei Amerikoje.
Ąžuolo mediena kieta, sunki, jai būdingas didelis tankumas, atsparumas puvimui, ji gražios tekstūros ir spalvos (nuo šviesiai iki gelsvai ar žalsvai rudos), kuri laikui bėgant tamsėja, su ryškiu, šiurkščiu plaušo piešiniu. Lanksti, lengvai pasiduoda mechaniniam apdirbimui, dailinama. Naudojama pjaustiniams ir interjero apipavidalinimui.
Norint suteikti ąžuolo medienai geresnių dekoratyvinių savybių, ji dažnai juodinama ir spalvinama.
Juodinimas – tai ilgametis medienos mirkymas vandenyje, nuo ko ji įgauną šilkinį tamsiai violetinį atspalvį. Juodinimas padidina medienos tvirtumą, tačiau kartu padidėja ir trapumas.
Uosio mediena išsiskiria tvirtumu ir tąsumu, gražia tekstūra.
Labiausiai paplitęs Centrinėje Europoje, bet yra ir amerikinių bei japoninių rūšių.
Uosio mediena išsiskiria tvirtumu ir tąsumu, gražia tekstūra. Nepaprastai elastinga, todėl mechaniškai labai lengva apdoroti.
Pagal spalvą ir sandarą uosio mediena primena pilkšvą su ryškiais, šiurkščiais plaušais ąžuolo medieną. Tačiau ji šiek tiek šviesesnė nei ąžuolas, dažniausiai matinė pilka, kartais balta.
Uosio mediena naudojama taip pat kaip ir ąžuolo. Ypač uosis vertinamas baldų gamyboje. Jį lengva apdirbti, džiovinamas beveik nesueižėja, lengva dailinti. Didelis, elastingumas, lankstumas sąlygoja uosio naudojimą sportinio inventoriaus, laiptų turėklams gaminti.
Eglės mediena vienodos baltos spalvos, kartais su nežymiu gelsvu ar rausvu atspalviu.
Metinės rievės gerai matomos visuose pjūviuose; senesnė mediena šiek tiek tamsesnė už jauną.
Eglės mediena pagal fizines ir mechanines savybes yra prastesnė už pušies.
Medieną sunkiau apdirbti dėl šakelių gausumo ir didesnio jų kietumo.
Privalumai: vienalytė sandara, ilgas plaušas, patvari balta spalva, mažai dervos, didelės rezonavimo galimybės.
Veislė be branduolio, brandžios medienos, turi šiek tiek sakatakių.
Pušies mediena – gelsvai raudonos arba blankiai geltonos spalvos, pasižyminti dideliu atsparumu esant palyginti nedidelei tūrio masei, lengvai apdirbama.
Palyginti su lapuočiais (pavyzdžiui, su beržu ir buku), pušis minkštesnė, ją mažiau veikia drėgmė.
Ilgainiui mediena tamsėja ir ryškiai išsiskiria šerdis.
Pušį nudažius gali matytis netolygumai, nes į skirtingu sakų kiekiu pasižyminčias ir skirtingo porėtumo medienos dalis dažai įsigeria skirtingai.
