Daugėja gyventojų, kurie nekuria ir neplanuoja šeimos, todėl gyvena po vieną ir dažniau renkasi mažesnį, iki 35 kv. m ploto, būstą.
Be to, mažesnius butus perka studentai ar investuotojai, norintys nuomoti nekilnojamąjį turtą.
„Mažų butų populiarumą galima paaiškinti keliais aspektais: ekonominė krizė sutapo su visuomenėje vykstančiais pokyčiais. Vis daugiau jaunų žmonių ilgesnį laiką gyvena vieni, neskuba kurti šeimų, skyrybų nemažėja, dėl sunkmečio sumažėjus gyventojų pajamoms, mažų butų paklausa auga“, – aiškina Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Asociacija primena Statistikos departamento duomenis: per dešimt metų – nuo 2001 m. iki 2011 m. – niekada santuokoje negyvenusių moterų padidėjo nuo 21 proc. iki 27 proc., o vyrų – nuo 28 iki 36 proc.
„Apibendrinančių išvadų daryti negalima, nes didelė dalis šeimų gyvena nesusituokę, tačiau tai iliustruoja besikeičiantį gyvenimo būdą“, – dėsto M. Statulevičius.
Registrų centro duomenimis, senos statybos nedideli butai 2009 – 2011 m. sudarė 22–28 proc. visų butų pardavimų. Iki 2009 m. naujos statybos butai negalėjo būti mažesni nei 34 kv. m, tačiau panaikinus tokius apribojimus, jų pardavimai pasiekė 11 proc.
„Stebėdami Registrų centro duomenis matėme, kad vyksta nemažai senos statybos mažų butų sandorių. Pasvarstėme, kad galbūt dalis pirkėjų norėtų įsigyti ir naujų kokybiškų nedidelių 1 kambario butų, ir pasiūlėme keliolika tokių butų savo projekte Pilaitėje.
Projektas pasiteisino – maži 28-31 kv. m ploto butai iš karto susilaukė pirkėjų susidomėjimo. Juos pardavėme greičiau negu kitus didesnius butus toje pačioje gyvenvietėje. Tokius butus dažniausiai perka jauni žmonės, studentai, taip pat ir investuotojai, kurie įsigyja butus nuomai“, – pasakoja nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis.
Bendrovė skelbia, jog šiuo metu baigiamame statyti 9 aukštų name Pilaitėje visi tokio tipo butai jau parduoti, be to, jie paklausūs ir kitose naujai projektuojamuose daugiabučiuose.
Prognozuoja daugiau mažų butų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija pastebi, kad mažo ploto butų rinkoje daugėja.
„Vystytojai vis drąsiau ryžtasi mažų būtų projektams. Prieš kelerius metus toks plėtotojas buvo tik vienas, šiuo metu atsiranda vis daugiau tokių mažų butų – apie 30 kv. m. – projektų, ir jų sėkme mes neabejojame“, – sako M. Statulevičius.
Mažų butų paklausą jis pagrindžia ir tuo, kad jų kaina yra mažesnė ir atitinkamai reikia ne tiek daug savų ar skolintų pinigų. NT srities specialistai prognozuoja, kad mažų butų projektai galėtų būti plėtojami miesto centruose, kur keliami ne tokie griežti reikalavimai dėl automobilių stovėjimo aišktelių.
„Pagal galiojančius įstatymus kiekvienam butui turi būti priskirta viena automobilio stovėjimo vieta. Jei projekte būtų suplanuoti tik mažieji butai, reikėtų įrengti dvigubai daugiau automobilių stovėjimo vietų, tokiu atveju projektas nebeatsipirktų. Vien mažų butų projektai galėtų būti vystomi centre, kur automobilių stovėjimo vietų reikalavimai yra ne tokie griežti, taip pat pirkėjai yra linkę pirkti butus be automobilio stovėjimo vietos“, – svarsto D. Dargis.
Pagal dabar galiojančius Lietuvos banko Atsakingojo skolinimosi nuostatus, namų ūkio paskolos turi neviršyti 40 proc. jo pajamų.
Erika Fuks
