Ekoklima

Žirklės tarp dujų ir biokuro kainų – beveik septyni kartai

dujų ir biokuro kainos

Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos (LITBIOMA) duomenimis, gamtinių dujų ir biokuro kainų skirtumas nuo 2005 metų išaugo net 6,6 karto. 2005-aisiais gamtinės dujos kainavo 439 litus už naftos ekvivalentą (tne), o šiemet ši kaina šoktelėjo iki 1200 Lt/tne.

Tuo pačiu laikotarpiu biokuras brango nuo 362 Lt/tne iki 690 Lt/tne. Kainų skirtumas tarp šių kuro rūšių nuo 77 litų padidėjo iki 510 litų.

„Kuro kainų žirklės plečiasi dėl neregėtai spartaus dujų brangimo, tuo tarpu biokuro kainos pastaraisiais metais augo palyginti neženkliai”, – sakė LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. Asociacijos prognozėmis, gamtinėmis dujomis gaminama šilumos energija netrukus kainuos du kartus brangiau nei jos kiekis, gaunamas kūrenant biomasę.

„Galima drąsiai teigti, kad kuro kainų skirtumas toliau didės. Netrukus iš tokio pat kiekio biokuro bus galima pagaminti dvigubai daugiau šilumos nei iš gamtinių dujų, pirktų už tą pačią kainą. Dabar ypač svarbu skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, aktyviau vykdyti biokuro katilinių plėtrą ir senųjų rekonstrukciją. Tai leistų pristabdyti šilumos brangimą, o galbūt net sumažinti kainas”, – teigia R. Lapinskas.

Biokuro naudą, anot jo, iliustruoja Kelmės pavyzdys. Šiame mieste, kur daugiau kaip 90 proc. šilumos energijos pagaminama iš biokuro, šildymas šiemet brango nuo 12 proc. Tuo tarpu visoje Lietuvoje šildymo kainos vidutiniškai padidėjo 43 proc.

Šiuo metu Lietuvoje šilumos gamybai naudojamos dujos sudaro apie 80 proc. visų kuro sąnaudų, o kūrenant biokurą pagaminama 17 proc. šilumos energijos.

R. Lapinsko įsitikinimu, pasitelkus vien tik Lietuvoje esančius atsinaujinančių energijos išteklių rezervus dujų vartojimą būtų galima sumažinti perpus – žemiau 40 proc. ribos. Deginant miško kirtimo, komunalines atliekas, energetinėse plantacijose auginamus gluosnius, šiaudus, būtų galima išgauti papildomai 5,1 mln. MWh energijos. Iš viso šalies miestuose sunaudojama iki 10 mln. MWh šilumos energijos.

Pavyzdžiui, Švedijoje iš biokuro pagaminama 60 proc. energijos, o brangios gamtinės dujos tesudaro 6 proc. naudojamo kuro.

REKOMENDUOJAME