Nuo pirmadienio, rugsėjo 29 dienos, šalies ūkininkai vėl galės teikti paraiškas pagal dvi Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones, kuriomis remiamas žemės plotų apsodinimas miškais.
Paraiškos pagal šias dvi priemones jau buvo renkamos ir anksčiau. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, šiemet per jau buvusius paraiškų surinkimo laikotarpius gautos 359 paraiškos.
Daugiausiai žemės apsodinti mišku numato Šiaulių apskrities žemdirbiai.
Pasak NMA vadovo Sauliaus Silicko, ūkininkai ir miško savininkai, ypač nederlingų žemių, galėtų būti aktyvesni. Tik nuo jų pačių priklausys, kiek jie galės gauti Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų.
Naujiems miškams įveisti yra skirta 360 mln. litų, įskaitant dalinį finansavimą iš Lietuvos biudžeto, už kuriuos numatyta pasodinti apie 25 tūkst. hektarų naujų miškų. Privačių miškų savininkai skatinami pasinaudoti šia parama: jeigu kreiptųsi daugiau pareiškėjų, nei skirta lėšų, privačių žemų savininkams numatyta pirmenybė.
Kita vertus, jeigu jie nesiims iniciatyvos, pinigus bus kam panaudoti – šią paramą, skirtingai nei ankstesniu 2004-2006 metų ES paramos laikotarpiu, galės gauti ir valstybinės žemės valdytojai, tai yra miškų urėdijos.
Beje, už žemės apželdinimą mišku urėdijos gautų tik vienkartinę paramą. Tuo tarpu privačių miškų savininkai – trijų rūšių išmokas: vienkartinę miško įveisimo išmoką, naujai įveisto miško priežiūrai ir prarastų pajamų kompensavimo išmoką arba metinį priedą, padengiantį įveisus mišką prarastas pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Vienkartinės miško įveisimo išmokos dydis priklauso nuo žemės ploto ir pasirinktų sodinti medžių rūšių. Didžiausią paramą miškui įveisti gaus tie, kurių apželdinti planuojama žemė yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Jiems bus kompensuojama 80 proc. vidutinio miško įveisimo išlaidų, o likusiems – 70 proc.
Didesnes paramos išmokas gaus tie ūkininkai, kurie sodins ąžuolynus, lapuočius miškus, o mažiausias – miškus, kuriuose vyrauja spygliuočiai.
Tačiau vienkartinės miško įveisimo išmokos negaus tie, kurių apleisti žemės plotai mišku apaugo savaime ir jų papildomai želdinti nereikia. Tokių žemių savininkams bus mokama tik miško priežiūrai ir apsaugai skirta išmoka.
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, šalies miškingumas nuosekliai didėja: 1983 metais jis buvo 27,9 proc., 1991 metais – 29,8 proc., šiemet – 32,8 proc. Prieš karą miškingumas buvo 21,8 proc.
