Vilniečių būsto pasirinkimo prioritetai keičiasi – gyventojai vis daugiau dėmesio skiria ne tik buto sienoms, o aplinkai už jų. Tyrimas parodė, kad žaliasis skveras šalia NT projekto yra svarbus net 83 proc. respondentų, o ketvirtadaliui – itin reikšmingas. Ekspertai pabrėžia, kad gyvenimas šalia žaliųjų zonų daro įtaką ne tik estetikai, bet ir emocinei gerovei.
Reprezentatyvioje gyventojų apklausoje dalyvavo 400 įvairios lyties respondentų. Tyrimo dalyviai buvo 25-60 m. Vilniaus miesto bei priemiesčio gyventojai, kurie ieško naujo būsto arba pirko būstą per pastaruosius 3 metus. Tyrimą inicijavo nekilnojamojo turto rinkodaros ir pardavimų įmonė „NTligence”.
8 iš 10 svarbus žaliasis skveras
Rinkos tyrimas parodė, kad miesto skveras šalia NT projekto vilniečiams tampa vienu iš svarbiausių gyvenamojo rajono privalumų. Net 83 proc. tyrimo dalyvių teigia, jog skvero kaimynystė turėtų teigiamos įtakos jų sprendimui rinktis būstą, iš jų 26 proc. tai laiko labai svarbiu, o 57 proc. – svarbiu veiksniu.
„Šie rezultatai rodo, kad žaliosios erdvės pradedamos vertinti beveik taip pat rimtai kaip automobilių stovėjimo sprendimai, infrastruktūra ar susisiekimas. Namo aplinka daro tiesioginę įtaką buto pirkimo apsisprendimui“, – sako tyrimą atlikusios įmonės direktorė Elina Mesengiser-Garber.
Tyrimas taip pat parodė, su kuo gyventojai sieja žaliąjį skverą. 63 proc. tyrimo dalyvių mato jį kaip erdvę pasivaikščiojimams ir aktyviam laisvalaikiui, 44 proc. – kaip ženklą, kad rajone rūpinamasi viešąja infrastruktūra, 41 proc. – kaip aplinkos grožio elementą, o likę 36 proc. mato vietą poilsiui ir atsipalaidavimui.
Gerina emocinę sveikatą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto urbanistikos katedros lektorė Solveiga Buoželytė pastebi, kad naujausi tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad kasdien matoma žalioji aplinka turi reikšmingą poveikį emocinei sveikatai. Gamtos elementai daro teigiamą poveikį žmogui – mažina stresą, ramina nervų sistemą, gerina nuotaiką ir padeda atkurti dėmesio resursus.
„Pastaraisiais metais Vilniuje daugėja kokybiškai suplanuotų viešųjų erdvių, modernių skverų ir pėstiesiems pritaikytų zonų. Svarbiausia, kad nuoseklus žaliųjų zonų planavimas vyktų nuo pat projekto pradžios, o ne būtų įterpiamas vėlesniuose etapuose“, – sako S. Buoželytė.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia kontempliatyvaus kraštovaizdžio modelis – aplinka, kuri projektuojama taip, kad sąmoningai skatintų psichinę gerovę ir atsipalaidavimą.
„Šalia namų esantis žaliasis skveras yra ne tik estetinė ar rekreacinė detalė – tai socialinės ir urbanistinės kokybės indikatorius. Jis kuria pasitikėjimą rajono ateitimi, skatina gyventojų bendravimą, užtikrina natūralų saugumo jausmą ir prisideda prie bendruomenės gyvybingumo. Žalioji infrastruktūra šiandien yra vienas iš svarbiausių rajono stabilumo ir vertės ateityje ženklų“, – pabrėžia urbanistikos katedros lektorė.
Keičia rajono veidą
Šiuolaikinėje urbanistinėje aplinkoje žaliosios erdvės tampa svarbiu, rajono konkurencingumą ir vertę lemiančiu, veiksniu. „Skveras rodo, kad rajonas vystomas nuosekliai, orientuojantis į žmogaus patirtį, o tai veikia apsisprendimą pirkti būstą“, – sako E. Mesengiser-Garber.
Viršuliškės – vienas iš rajonų, kur žaliosios infrastruktūros klausimas yra ypač aktualus. Tradiciškai mažai žaliųjų zonų turėjusi teritorija šiandien sparčiai transformuojasi. Netoli bendrovės „Groupinvest” vystomo projekto „Romeo ir Džiuljeta“ netrukus bus įrengtas J. Rutkausko skveras – viena iš nedaugelio žaliųjų erdvių šiame rajone.
„Viršuliškėse žalumos visada buvo mažiau nei kituose Vilniaus rajonuose, todėl šio skvero atsiradimas yra reikšmingas momentas šios vietos identitetui. Nors skveras nėra vystomo projekto dalis, jo kaimynystė su šiuo gyvenamųjų namų kvartalu natūraliai stiprina gyvenimo kokybę būsimiems gyventojams – žalioji erdvė tampa vertybe, kuri didina viso rajono patrauklumą“, – sako E. Mesengiser-Garber.
