Aplinkos ministras Artūras Paulauskas tvirtina netrukus Vyriausybei pateiksiąs teisės aktų projektus, palengvinsiančius būstų renovavimo eigą. Šios pataisos esą turėtų padidinti ir renovacijos projektų patrauklumą privatiems investuotojams, rašo dienraštis „Verslo žinios”.
„Ministerija baigia rengti dokumentus, kuriais bus sudarytos sąlygos drauge su daugiabučių namų renovavimo darbais atlikti teritorijų užstatymo sutankinimą ir didinti tvarkomų pastatų aukštingumą.
Tikiu, kad šie pakeitimai bus įteisinti dar iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos. Drauge rengiamos Civilinio kodekso pataisos, įgalinančios inicijuoti renovaciją esant ne visuotiniam, o bent 51 proc. daugiabučio gyventojų pritarimui”, – sakė A. Paulauskas.
Ketvirtadienį Vyriausybės strateginio planavimo posėdyje taip pat buvo patvirtinta, kad spalį veikiausiai bus gautas Briuselio pritarimas iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo šalies būsto renovavimo programoms skirti 25 mln. eurų (86 mln. Lt).
Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi iki rudens suformuoti specialųjį būsto renovavimo programų finansavimo fondą, į kurį bus nukreipta per 163 mln. litų paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Pagal sumanymą fondas už simbolinį atlygį (apie 0,5 proc. metines palūkanas) skolins lėšų daugiabučiams namams atnaujinti pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą.
Fondo lėšomis bus remiamas šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas, langų keitimas, kompleksinis visų namo balkonų įstiklinimas, stogų rekonstravimas juos papildomai apšiltinant, įskaitant apšiltintų šlaitinių stogų įrengimą.
Tokiu būdu daugiabučių šiltinimas bus finansuojamas mažiausiai iš penkių šaltinių. Be anksčiau išvardintų lėšų, būsto renovavimas toliau bus remiamas iš valstybės biudžeto ir savivaldybių specialiųjų programų.
„Verslo žinios” primena, jog kiek anksčiau nekilnojamojo turto plėtotojai ir daugiabučių namų gyventojų bendrijų atstovai, be nepakankamo finansavimo, valdžią kaltino sudarant biurokratines kliūtis aktyviam būsto renovavimui.