Už elektrą Lietuvos gyventojai mokės daugiau, todėl elektra pigs. Tokia paini žinutė užkoduota Vyriausybės nutarime dėl kitų metų paramos elektros gamintojams.
Lietuvos elektros vartotojai remia energetikos įmones. Vyriausybė kasmet nustato remtinos elektros energijos kiekį. Už jį vartotojai sumoka per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestį. Taip vartotojai padeda išsilaikyti, pavyzdžiui, termofikacinėms elektrinėms ar Lietuvos elektrinei Elektrėnuose.
Dėl to šiemet elektros kilovatvalandė buvo 9,4 cento brangesnė nei būtų tuo atveju, jei Lietuvos vartotojai neremtų nekonkurencingą elektrą gaminančių įmonių.
Nepaisant to, Vyriausybė kvotų neatsisako, nes mano, kad jos stabilizuoja elektros kainą ir iš tiesų leidžia jai nebrangti. Trečiadienį patvirtintame ministrų kabineto nutarime teigiama, kad kvotų nenaikinimas leis kitąmet atpiginti elektrą.
„Elektros energijos kainos buitiniams vartotojams kitais metais turėtų mažėti 2,5–3 cnt/kWh. Šio mažėjimo negalima bus užtikrinti panaikinus ar sumažinus kvotas“, – rašoma nutarime.
Tuo metu energetikos ekspertai abejoja, ar nuolatinis elektrinių subsidijavimas padeda sumažinti elektros kainą.
Pramonininkai: tai – liga
„Tai rodo, kad energetinė sistema sunkiai serga, – 15min.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Energetikos komiteto pavaduotojas Pijus Ralys. – Kvotų buvimas visuomet veikia kainų formavimą negatyviai. Tai neskatina energetikos sistemos pertvarkymo ir jos vystymo. Tai konservuoja sistemą esamoje padėtyje ir mes, pramonininkai, visą laiką pasisakėme, kad kvotas reikia naikinti, nes reikia pamatyti realų gyvenimą, kokia yra ta energetinė sistema, ir skubiai ją taisyti.“
Energetikos ministerija siūlė sumažinti elektros gamybos kvotą Lietuvos elektrinei nuo 900 GWh iki 690 GWh. Tačiau Vyriausybė nusprendė kvotos nemažinti.
„Čia dar nematyti dalykai“, – 15min.lt sakė Vidmantas Jankauskas, LPK atstovas, buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas.
Jeigu kvota būtų sumažinta, kaip planavo Energetikos ministerija, ministro Jaroslavo Neverovičiaus teigimu, VIAP dalis turėjo nukristi nuo 9,4 cnt/kWh iki 3 ct/kWh. Tiek būtų pigusi ir elektra vartotojams.
Tuo metu šiluminėms elektrinėms kvota sumažinta – nuo 800 GWh iki 700 GWh.
VIAP 2013 metų biudžetas siekė 923 mln. Lt. Kiek elektros gamybos rėmimas papildomai kainuos Lietuvos vartotojams šiemet, kol kas nėra aišku, mat šiemet Vyriausybė nustatė ne kvotas, bet jų lubas.
Kils painiava?
„Principas neblogas. Taip yra pasakoma, kad jūs nebūtinai turite viską išnaudoti, kad galėtumėte eiti į rinką. Principas yra teisingas, bet sunku pasakyti, kaip jis bus įgyvendinamas“, – sakė V.Jankauskas.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) direktorius Martynas
„Kaip elektrinėms užsakinėti dujas? Ar joms tikėtis, kad bus užsakytas visas kiekis? Ar jis bus mažesnis? Nes dujas reikia užsakinėti metams į priekį“, – klausė M.Nagevičius.
Kiek remiamos elektrinės turės pagaminti energijos, nuo kitų metų spręs Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius (LESTO). Pasak bendrovės atstovo spaudai Ernesto Naprio, tokia prievolė kol kas neįteisinta.
„Šiuo metu dar nėra parengto teisės akto, kuris konkretizuotų, kaip bendrovei LESTO bus galima tokius veiksmus vykdyti, todėl plačiau pakomentuoti konkrečių metodikų bendrovė negalėtų. Šiuo metu dar tik rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas“, – rašo E.Naprys.
Įstatymas, įteisinantis LESTO prievolę nustatyti kvotas, turės būti parengtas iki gruodžio vidurio.
„LESTO užsakinės elektros gamybą tuo metu, kai jos reikės, ne iš anksto. Nebeaišku, kokia ta kvota galų gale bus. Tai priklausys nuo LESTO valios. Ar jie užsakys visus 700 Gwh (termofikacinėms elektrinėms numatyta kvota – 15min.lt), ar ne. Kyla krūva visų kitų klausimų. (…) kaip Kainų komisija dabar nustatinės VIAP kainą? Gal jie nustatinės pagal viršutinį rodiklį?“, – kalbėjo M.Nagevičius.
„Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau“
Parama Lietuvos elektrinei skiriama ir dėl to, kad būtų užtikrintas elektros sistemos tiekimo saugumas.
„Išgalvoti viską galima – ir saugumą, ir patikimumą. Kad tik kažkam nieko veikti nereikėtų, tik gerai gyventi“, – sakė P.Ralys.
Pasak jo, per VIAP yra iškraipoma elektros rinka, paslepiami energetikos sistemos trūkumai ir stabdoma jos plėtra.
„Todėl mes ne vieną kartą kalbėjom ir su viena, ir su kita Vyriausybe, kad esame tikrai nepatenkinti tokia našta arba socialine priemoka, kuri yra uždedama visiems vartotojams. Tai neskatina energetikos vystymosi į naujesnes technologijas ir pigesnę elektros energijos gamybą“, – sakė pramonininkų atstovas.
Pasak jo, dėl aukštų elektros kainų itin kenčia pramonė – Lietuvoje kilovatvalandė elektros energijos 10 centų brangesnė nei Estijoje: „Čia yra VIAP pasekmė. VIAP mažina konkurenciją elektros energetikos srityje ir rinkoje. Tai nėra tas rodiklis, kurį visą laiką galima priskirti saugumui.“
Prisimena kainos šuolius biržoje
P.Ralio teigimu, jei elektros gamyba nebūtų subsidijuojama, šioms elektrinėms tektų dirbti rinkos sąlygomis ir jų elektra būtų nekonkurencinga. Elektros vartotojai dėl to brangiau už elektrą nemokėtų. Tačiau tik tuo atveju, jei būtų leidžiama importuoti pigiausią elektros energiją.
„Klausimas tada yra kitas, kiek mes galėtume importuoti pigesnės elektros energijos, mes jau susidūrėme su vienu faktoriumi, kada elektros energija dėl tam tikrų „Litgrid“ veiksmų nebuvo praleidžiama iš trečiųjų šalių, o buvo praleidžiama tik iš Estijos. Tariamai iš baimės, kad rinkoje nesukiltų kaina, yra formuojamas būtent šitas elektros energijos padavimas į rinką“, – sakė P.Ralys, primindamas apie didelius elektros kainų šuolius biržoje.
Vyriausybės nutarimą komentavęs premjeras A.Butkevičius aiškino, kad LESTO teisė nustatyti kvotas leis apsisaugoti nuo elektros kainos šuolių biržoje.
„Tai reiškia, kad „Lesto“ nustatys planą termofikacinėms elektrinėms, kiek reikalinga pagaminti elektros energijos Lietuvai atskirais mėnesiais, kad nebūtų taip, kaip buvo atsitikę spalio mėnesį ar vasarą, kai elektros energijos kaina šoktelėjo labai stipriai. (…) Šita sritis bus dabar planuojama ir valdoma“, – interviu Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.
LPK atstovas P.Ralys pabrėžė, kad sistema Lietuvoje yra ydinga ir reikia ją nedelsiant taisyti, o ne dangstytis kvotomis.
„Reikia vieną dalyką suprasti galutinai. Lietuva neturi energetikos sistemos. Yra bendra energetikos sistema – tai yra Rusija, Baltarusija, Lietuva, Latvija ir Estija. Energetinės sistemos saugumas yra tiesiog išgalvota pasaka. Ar Elektrėnai daugiau dirbs, ar mažiau, tai sistemos neišgelbės. Aš matau tik vienintelį dalyką – tam tikrų grupuočių palaikymas ir jų rėmimas. Daugiau nieko. Čia kvepia daugiau tokia nesuprantama valstybine korupcija, o ne kokiu kitu klausimu“, – kalbėjo P.Ralys.
„Vilniaus energija“ jau užsipuolė LESTO
Ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai „Vilniaus energija“ tikina, kad LESTO yra netinkama įmonė kvotų skirstymui.
2014 metams termofikacinėms elektrinėms buvo patvirtinta ne daugiau kaip 700 GWh elektros gamybos kvota.
„Formuluotė „ne daugiau 700 GWh“ numato kvotos lubas, tačiau nenustato dugno. Nuogąstaujame, kad tai pačiai sistemai kaip ir Elektrėnų elektrinė, kuri yra termofikacinių elektrinių konkurentė, priklausanti LESTO, nėra suinteresuota objektyviu ir sąžiningu kvotos paskirstymu“, – sakė „Vilniaus energijos“ teisės departamento direktorius Danielius Žepnickas.
Anot jo, pasitikėjimą įmone LESTO mažina lapkričio 20 dieną bendrovei „Vilniaus energija“ atsiųstas raštas, kuriuo prašoma mažiau nei per 3 darbo dienas pateikti pasiūlymą dėl daugiau kaip 1000 GWh elektros energijos – trečdalio Lietuvos buitinių vartotojų elektros poreikio – pardavimo.
LESTO esą prašo „nurodyti vieną elektros energijos pardavimo kainą visam grafike nurodytam kiekiui už visus 2014 metus“. Rašte pažymima, kad sutartį būtų siūloma sudaryti 2014 metų laikotarpiui su vienu tiekėju, pasiūlysiu žemiausią kainą ir kuris atitiktų LESTO lūkesčius ir galimybes.
„Šios sąlygos akivaizdžiai liudija, kad elektros pardavėjas yra žinomas iš anksto. Lietuvoje nė vienas elektros tiekėjas nėra pajėgus tokiomis sąlygomis pagaminti reikalaujamo kiekio elektros energijos. Matyt, iš anksto susitarta su užsienio tiekėju“, – sakė D.Žepnickas.
