Vyriausybė neranda kompromiso dėl Valdovų rūmų statybos problemos sprendimo. Ministrai antradienį jau antrąkart per pastarąjį mėnesį atidėjo šį klausimą.
Reikalauja nutraukti sutartį
Pirmiausia nesutariama, ar reikia nutraukti sutartį su Valdovų rūmų statybos rangovu Panevėžio statybos trestu (PST), kaip reikalauja viešuosius pirkimus prižiūrinčios institucijos. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas gąsdina, kad „jeigu sutartis būtų nutraukta, tai reikštų rūmų atkūrimo darbų sustabdymą kokiems dvejiems-trejiems metams ir dėl to visuomenė tik pralaimėtų”.
„Ūkio ministras, kaip prižiūrintis viešuosius pirkimus ir atsakingas už juos, dar turėtų padirbėti ir pateikti mums suderintą sprendimą, kuriame tuo klausimais nebūtų prieštaravimų tarp skirtingų institucijų”, – po Vyriausybės pasitarimo antradienį sakė premjeras Andrius Kubilius.
Jis nekomentavo iškilusių nesutarimų, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) reikalavimo nutraukti sutartį su PST, kai tuo tarpu Valstybės kontrolė tvirtina, kad nepaisant konstatuotų pažeidimų pasirašant šią sutartį, ją galima būtų tęsti, pabandžius su rangovu susitarti dėl tam tikrų korekcijų.
Ūkio ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad iki kito pirmadienio jis turi dar kartą „įvertinti galimybes išeiti iš šios aklavietės” ir vėl teikti Vyriausybei problemos sprendimo variantą.
Tačiau Ūkio ministerijos vadovas leido suprasti, kad didesnė tikimybė, jog į VPT reikalavimą nebus atsižvelgta ir sutartis greičiausiai bus pratęsta, ją pabandžius pakoreguoti. „Į šį objektą investuota jau kelis šimtai milijonų litų, rūmų konservavimas kainuotų ne vieną milijoną litų per metus. Į tai reikia atsižvelgti priimant galutinį sprendimą”, – sakė D.Kreivys.
„Nesu nei entuziastas, nei priešininkas”
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas piktinosi ir stebėjosi situacija, kai VPT ir Valstybės kontrolė laikosi skirtingų pozicijų dėl Valdovų rūmų atkūrimo sutarties su rangovu PST.
„Nesu nei šio objekto entuziastas, nei priešininkas, bet logika ir pragmatiniai išskaičiavimai reikalauja užbaigti bent pirmąjį jo atkūrimo darbų etapą iki 2013 metų, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai ir reikės nemenkų reprezentacinių erdvių įvairiems su tuo susijusiems renginiams”, – teigė Kultūros ministerijos vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad „Litexpo” parodų rūmų patalpų pritaikymas ES pirmininkavimo renginiams kainuotų kur kas brangiau nei atkurtų Valdovų rūmų.
Pasak A.Gelūno, jau artimiausiu metu Vyriausybėje derėtų apsispręsti, ar nutraukti esamą rangovo sutartį ir skelbti naują konkursą, ar tęsti esamą sutartį. PST pagrasino, kad pradės ilgus ir sudėtingus teismų procesus, jeigu sutartis su trestu būtų nutraukta.
„Pirmiausia, turime apsispręsti, ar iš principo lieka galimybė peržiūrėti sutartį. Mano nuomone, įpareigojimas sutartį nutraukti faktiškai reiškia šio projekto įšaldymą kokiems dvejiems ar trejiems metams. Manau, kad visuomenė labai pralaimėtų, jeigu sutartis būtų nutraukta, projektas įšaldytas ir tie pinigai, kurie numatyta Valdovų rūmams užbaigti, atitektų kitiems, net ir su kultūra susijusiems projektams”, – teigė kultūros ministras.
Statuso pakeitimas nebesvarstomas
Anot A.Gelūno, Vyriausybė jau nebesvarsto galimybės suteikti Valdovų rūmams ypatingo valstybės objekto statuso, siekiant bent šitokiu būdu rasti teisinę galimybę nenutraukti sutarties su PST. „Netinkama svarstyti dėl statuso suteikimo, kol neišpintas tas teisinis mazgas dėl sutarties su rangovu”, – kalbėjo ministras.
Anot jo, Vyriausybės pasitarime antradienį dėl Valdovų rūmų statuso nebuvo tartasi. „Ši idėja kai kurių Vyriausybės narių – finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir energetikos ministro Arvydo Sekmoko – buvo kiek anksčiau sukritikuota. Ir, ko gero, pagrįstai”, – sakė kultūros ministras.
Kita vertus, jis pripažino, kad ypatingo statuso suteikimas Valdovų rūmams galbūt „galėtų būti problemos dėl sutarties su rangovu sprendimo katalizatorius”. Bet, anot A.Gelūno, galima pabandyti apsieiti ir be to.
Viešųjų pirkimų tarnyba nuomonės nepakeitė
VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas neatvyko į Vyriausybės pasitarimą, nors buvo žadėjęs atvykti ir pateikti savo vadovaujamos institucijos nuomonę.
Posėdyje dalyvavusi VPT Kontrolės skyriaus vedėja Jelena Valentukevičienė žurnalistams pabrėžė, kad, šios institucijos griežta nuomone, sutartis su PST tikrai negali būti perrašyta ir vykdoma toliau, nes dėl konstatuotų gausių pažeidimų turi būti išvis nutraukta.
„VPT neturi teisinio pagrindo keisti savo ankstesnį sprendimą. Tiesiog nėra aplinkybių, kurios leistų tai daryti”, – tvirtino J.Valentukevičienė.
Ji taip pat sakė, kad VPT neperžiūrėtų savo sprendimo net ir tuo atveju, jeigu valstybė paskelbtų Valdovų rūmus svarbiu ar ypatingu objektu.
VPT atstovė priminė, kad ne kartą per pastaruosius kelerius metus buvo konstatuoti įstatymų pažeidimai, sudarant viešųjų pirkimų sutartis su PST. Pasak pareigūnės, pagrindinis konstatuotas pažeidimas – nebuvo deramai apibrėžtas pirkimo objektas: „Mes statom, leidžiam tam pinigus, bet nematom vizijos, kaip tas objektas atrodys. Tai buvo pagrindinis pažeidimas”.
J.Valentukevičienė atsisakė komentuoti, ar tai būtų įstatymo pažeidimas, jeigu Vyriausybė nuspręstų tęsti sutartį su PST, ją pakoregavusi.
Per dešimtmetį pabrango kelis kartus
PST skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų. Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.
Į Valdovų rūmų atkūrimą per pastaruosius dešimt metų investuota 230 mln. litų, galutinė darbų kaina yra apie 367 mln. litų.
Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.
