Miesto valdžia po ilgų svarstymų pagaliau pasirinko, kokia transporto priemone ateityje galės keliauti vilniečiai.
Tačiau daugelis jų nė nenutuokia, kaip greitaeigiai tramvajai pakeis miesto veidą.
Pylimo gatvė nebedūsta nuo transporto grūsčių. Nebedžeržgia autobusai ir troleibusai, nematyti tarp jų nardančių mikroautobusų.
Nebėra ir lengvųjų automobilių eilių prieš sankryžas. Tik retkarčiais atnaujinta gatve praskrieja greitaeigis tramvajus.
Daugiausia pertvarkų įdiegiant naują transporto priemonę įvyks Pylimo gatvėje. Realybe tai turėtų virsti po kelerių metų.
Kad tai ne tik kalbos, paaiškėjo neseniai, kai savivaldybės tarybos politikai balsavo už tramvajų.
Rinktis jiems buvo iš ko. Prieš tarybos narius gulėjo net aštuoni viešojo transporto planai. Be tramvajų, buvo ir greitieji autobusai, ir metro, ir net egzotiškos elektrinės kapsulės.
Iš pradžių – dvi linijos
Kad pirmoji tramvajų linija numatyta iš stoties į Santariškes, vilniečiai žinojo jau senokai.
Antroji greitojo transporto linija bus įdiegta vėliau. Ji drieksis iš Lazdynų į Naujamiestį, Centrą, o paskui – į Justiniškes.
Tramvajus – sena mero Artūro Zuoko idėja.
Ši transporto priemonė turėtų gerokai sutrumpinti kelionės laiką, aplenkti transporto grūstis, o sankryžose jos visada lauks žalias šviesoforų signalas.
Gatvėse tramvajus įsispraus tarp įprastų transporto priemonių. Išskyrus Pylimo. Ši gatvė, kurios neįmanoma paplatinti, bus skirta vien tramvajams.
Maršrutus teks pakeisti
Naujų transporto rūšių diegimo planą kūrę specialistai jau numatė, kaip keisis autobusų ir troleibusų maršrutai juos panaikinus Pylimo gatvėje.
Pavyzdžiui, 1-ojo maršruto troleibusai iš Karoliniškių į stotį važiuotų J. Jasinskio, V. Kudirkos, Švitrigailos, Kauno, V. Šopeno gatvėmis. 2-asis maršrutas Stotis–Saulėtekis būtų iš viso panaikintas.
Neliktų ir 5-ojo maršruto iš stoties, ir 6-ojo maršruto iš Žemųjų Panerių į Žirmūnus, nes jie dubliuotų tramvajaus trasą. 7-ojo maršruto troleibusai į stotį kursuotų kaip ir 1-ojo.
Būtų pakeista ir 12-ojo maršruto trasa, o 14-ojo maršruto neliktų.
Įdiegus pirmąją tramvajaus trasą nebereikėtų ir 26-ojo autobuso, vežusio iš stoties į Santariškes. Pylimo gatve nebevažiuotų ir 43-iojo bei 53-iojo maršrutų autobusai.
Troleibusų laidų neliks
Naujų transporto rūšių planą kūrę specialistai tikina, kad Pylimo gatve tramvajai riedėtų apie 25 kilometrų per valandą greičiu. Tai gerokai padidintų transporto eismo greitį.
Mat dabar siaura Pylimo gatve autobusai ir troleibusai juda vos 15–16 kilometrų per valandą greičiu.
Specialistų žodžiais, nieko blogo, kad Pylimo gatvėje būtų uždraustas ir lengvųjų automobilių eismas. Tai atitinka strateginius Vilniaus susisiekimo uždavinius – prioritetas centre teikiamas visuomeniniam transportui.
Be to, Pylimo gatvę atidavus tramvajams vienoje pagrindinių senamiesčio arterijų būtų sumažintas ne tik lengvųjų automobilių, bet ir miesto transporto eismo intensyvumas. Tai sumažintų jo poveikį senamiesčio aplinkai.
Pagerėtų ir Pylimo gatvės vaizdas. Jį dabar esą bjauroja troleibusų kontaktinės linijos. Šiuolaikiško tramvajaus eismas senamiestyje numatomas be kontaktinio tinklo.
Įdiegiant tokią transporto priemonę būtų sutvarkyta gatvės danga ir aplinka. Dabar merdinti Pylimo gatvė atgytų.
Prancūzai pasirengę dirbti
Spalio pabaigoje savivaldybėje lankėsi Prancūzijos transporto kompanijos „Keolis“ atstovai. Jie pareiškė norą dalyvauti įgyvendinant tramvajaus projektą.
A. Zuokas atvykėliams pažadėjo suteikti informaciją apie parengiamuosius darbus.
Mintys apie tramvajų Vilniuje sklando jau dešimt metų. Prancūzijos transporto sistemas planuojanti įmonė „Systra“ jau buvo parengusi tramvajaus Vilniuje galimybių studiją.
Tuo metu buvo skaičiuojama, kad trys tramvajaus linijos miestui kainuotų apie pusę milijardo litų.
Triukšmo lygis nesumažės?
Tačiau tramvajaus idėja turi ne tik šalininkų, bet ir priešininkų. Aršiai ją kritikuoja asociacijos „Metro sąjūdis“ nariai.
Aplinkosaugininkas Kęstutis Turonis abejojo, ar sumažės triukšmas Pylimo gatvėje, kai ja ims kursuoti tik tramvajai.
„Studijos rengiamos, bet specialistai nesinaudoja naudinga informacija apie neigiamą situaciją mieste. Antai daugiau kaip 120 tūkstančių vilniečių gyvena didesnio triukšmo zonose.
Yra parengti triukšmo, miesto tyliųjų zonų žemėlapiai. Bet net neužsimenama, kokiu būdu bus siekiama, kad triukšmas mažėtų“, – žėrė kritiką K. Turonis.
Tramvajaus idėją peikė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Artūras Kaklauskas.
Anot jo, jei tramvajams bus suteikiama pirmenybė, kitus eismo dalyvius teks stabdyti. Dėl to senamiestyje padidės ne tiktai oro tarša, bet ir triukšmas.
Be to, daugybė nepatogumų iškils vilniečiams rekonstruojant Pylimo ir kitas gatves.
Žiemą kyla problemų
K. Turonio nuomone, tramvajus Vilniuje bus ypač nepatrauklus žiemą. Jis rėmėsi Helsinkio pavyzdžiu.
Nors Suomijos sostinėje tramvajus eksploatuojamas jau šimtą metų, jo linijos siekia 150 kilometrų, žiemą šią transporto priemonę sunku prižiūrėti, užpustomi bėgiai.
Dėl tramvajų žiemą Helsinkyje susidaro didžiulės transporto grūstys, taip gaištamas laikas, eikvojami pinigai.
Radiniai – kaip ant delno
Tiesiant tramvajaus liniją Pylimo gatvėje teks spręsti archeologinio paveldo išsaugojimo problemą.
Nekilnojamojo kultūros paveldo eksperto Lino Kvizikevičiaus nuomone, čia būtų palankesnis metro variantas.
Metro šalininkai net paskelbė sumanymą – ištyrus po žeme glūdinčius kultūros paveldo objektus juos įmanoma konservuoti ir eksponuoti pastatytose metro stotyse.
Tiesiant tramvajaus liniją tokius objektus tektų demontuoti ar užversti žemėmis, todėl tramvajaus linijos tiesimas Pylimo gatvėje gali tapti net brangesnis nei metro statyba.
„Metro statyba kultūros paveldo išsaugojimo požiūriu yra ekonomiškai naudingesnė, suteikia realią galimybę ją eksponuoti, o ne demontuoti ir iškelti iš pirminės vietos“, – įsitikinęs L. Kvizikevičius.
Pirmauja autobusai
Vilniuje pernai miesto transportu vežtų keleivių skaičius pasiekė 1966 metų lygį. Lyginant su 1980-aisiais, kai vyko intensyviausi urbanizacijos procesai, vežtų keleivių skaičius sumažėjo beveik perpus.
2010 metais vienu autobusu vidutiniškai važiavo 630 tūkst. keleivių, o troleibusu – 490 tūkst. keleivių.
Prieš dešimtmetį vienu autobusu vidutiniškai keliavo 380 tūkst. vilniečių ir miesto svečių, o troleibusais – 480 tūkst. keleivių.
Taigi autobusai Vilniuje tampa pagrindine miesto transporto rūšimi.
