Vežėjai griebiasi už galvų: kurui pabrangus kone dvigubai daugiau nei planuota, jie teigia esą priversti ne vėliau kaip iki kovo 1-osios dar labiau didinti kainas.
Tad griebtis už galvų teks ir klaipėdiečiams, mat už vienkartinį autobuso bilietą gali tekti mokėti 1,5 lito, už kelionę maršrutiniu autobusiuku ar vieną nuriedėtą kilometrą taksi automobiliu – 2,5-3 lito.
„Situacija – grėsminga”
Prieš tris savaites viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas”, planuodama šiųmetinį biudžetą ir reaguodama į kuro akcizų didinimą, paskaičiavo, jog dėl padidėjusių sąnaudų pritrūks 3,7 milijono litų.
Savivaldybei pateikus naujus viešojo transporto paslaugų tarifus, tikėtasi, jog miesto Taryba juos patvirtins ir didesni įkainiai įsigalios dar iki kovo 1-osios. Tačiau sausio 2-ąją iki rekordinių aukštumų pabrangusi nafta kuro kainas šalies degalinėse padidino ne 12 centų už litrą, kaip padidinus akcizą buvo paskaičiavusi Vyriausybė, o daugiau, dėl to, sako „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis, teko skubiai perskaičiuoti ir naujuosius tarifus.
„Savivaldybei esame parengę du naujų tarifų variantus. Dabar vienkartinis autobuso bilietas kainuoja 1 litą, o mėnesio bilietas – 68 litus. Pagal pirmąjį variantą, šias kainas planavome padidinti atitinkamai iki 1,30 lito ir 80 litų. Antrasis variantas – 1,5 lito už vienkartinį važiavimą ir 74 litai – mėnesinio bilieto kaina. Kuris variantas bus patvirtintas, spėlioti sunku, nes pagal nustatytą tvarką, kainas galime didinti proporcingai maršrutininkams.
– Kainoms nepadidėjus iki kovo 1-osios, vien tik per tris šių metų mėnesius mes patirsime apie 600 tūkstančių litų nuostolių. Vėliau dar kurį laiką teks dirbti nuostolingai, kol pasieksime balansą. Be to, pusės milijono litų nuostolį patyrėme per 9 praėjusių metų mėnesius. Situacija – grėsminga, tad būtina skubiai reaguoti ir kuo greičiau sulaukti uostamiesčio maršrutininkų argumentuotų siūlymų, o jau po to – Klaipėdos politikų valios”,- „Vakarų ekspresui” sakė G. Neniškis.
Dar neapsisprendė
Tačiau maršutinių taksi verslu besirūpinantys asmenys vis dar delsia ir neranda sprendimo, kokio kainų šuolio reikia verslui išlaikyti.
Vieni smulkieji vežėjai sutinka didinti kainas 30 centų ir vežti keleivius už 2 litus, tačiau atsisako dirbti po 20 valandos iki 7 valandos ryto. Kiti pageidauja, kad važiavimas maršrutiniu autobusu dienos metu kainuotų 2, o naktį – 3 litus.
Bendrovės „Aštuoniukė”, aptarnaujančios 8-ąjį maršrutą, direktorius Audrius Tvarijonavičius neneigė girdėjęs sklindančias kalbas ir apie siekį kelti kainas iki 2,5 lito dieną bei iki 3 litų vakarais bei naktimis, tačiau, anot jo, jokio konkretaus sutarimo dar nėra.
Tiesa, konkrečių vežėjų sprendimų galima tikėtis po šiandien vyksiančio jų susitikimo.
Taksi laukia
Tuo tarpu taksi paslaugas Klaipėdoje teikiantys verslininkai apie kainų didinimą vengia kalbėti ir apsiriboja mįslinga fraze, esą Europos Sąjungos šalyse taksi kilometro kaina įprastai lygi kuro litro kainai.
Paskelbus, kad po kelių savaičių už taksi paslaugas Vilniuje gali tekti mokėti po 4 litus už kilometrą, Klaipėdos verslininkai tokius kolegų iš sostinės planus vertina atsargiai.
Bendrovės „Autopunkto taksi” vadovas Janis Gracholskis „Vakarų ekspresui” sakė, kad pastaruoju metu įmonė verčiasi sunkiai, tačiau didinti tarifų vis tiek neskuba.
„Po švenčių mažėja klientų, žmonės nebeturi pinigų. Todėl dabar stebime situaciją, analizuojame, kas dar ir kiek brangsta. Mažiausiai kelis mėnesius kainų tikrai nekelsime. Juk jų didinimas gali duoti atvirkštinį variantą – prarasi klientus ir bus dar blogiau nei dabar, kai kilometro kaina mieste ir užmiestyje siekia 2 litus, o įsėdimo mokestis – 3 litus”,- sakė pokalbininkas.
Kodėl brangsta degalai
Nuo šių metų sausio 1-osios 12 proc. padidėjęs kuro akcizas augo ne paskutinį kartą, nes Lietuva dar nėra pasiekusi Europos Sąjungos akcizo mokesčio minimumo. Tai mūsų šalis įsipareigojo padaryti iki 2011 m.
Kadangi didžiausi naftos kiekiai yra išgaunami 12-14 valstybių , bet kokie neramumai šiose šalyse stipriai veikia naftos ir naftos produktų kainas visame pasaulyje.
2005 m. rugsėjį, kai benzino kainos po JAV praūžusio uragano „Katrina” padidėjo daugiau nei 10 centų už litrą, tuometinis ūkio ministras Kęstutis Daukšys ragino Vyriausybę imtis priemonių joms mažinti. Tačiau netrukus paaiškėjo, jog tai daryti – neteisinga socialiai. Mat sumažinus akcizą ir degalų kainas, atitinkamai sumažėtų pajamos į biudžetą, kurios yra skiriamos mažas pajamas turintiesiems. Tąkart degalų kainos ir be valdžios įsikišimo bemaž po savaitės pradėjo kristi, bet išliko aukštesnės nei prieš tai.
Dabartinis Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas vakar pareiškė, kad kainos kyla visoje Europoje, prie infliacijos prisideda rekordiškai didelis naftos brangimas, tačiau Vyriausybė yra numačiusi infliacijos valdymo priemones. Jų dėka infliacija Lietuvoje esą ims mažėti jau šių metų viduryje.
