Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įtraukė keliolika naujų Šiaulių apskrities objektų.
Neteko sovietinio „paveldo”
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2008 metais svarstė 372 kultūros paveldo objektų duomenų tikslinimo bei įrašymo į Kultūros vertybių registrą klausimus.
Kultūros vertybių registrą papildė 144 naujai įrašyti kultūros paveldo objektai, 15 objektų panaikinta teisinė apsauga.
Šiaulių apskrityje tik Akmenės rajone ir Šiaulių mieste nepakito nė vienas objektas. Daugiausia apskrityje vertybių statuso neteko sovietmečio ideologijos objektai.
Pasak departamento Apskaitos skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Mosiejienės, Šiaulių apskrityje yra gana daug istorinę reikšmę turinčių objektų, todėl praėjusiais metais buvo daug darbo juos tikslinant, kai kuriuos išbraukiant, ar įtraukiant.
Šiais metais nei vienas Šiaulių mieste esantis pastatas ar teritorija nebuvo įtraukti į vertybių registrą. Šiaulių rajone du objektai neteko apsaugos.
Tai – Voveriškių kaime esantis laukas, kuriame vyko Raudonosios armijos Lietuviškosios divizijos ir nacistinės Vokietijos mūšis. Teisinės apsaugos neteko žymaus revoliucionieriaus Liudviko Janavičiaus (1859–1902) sodyba Lapkasiuose. Nuspręsta, kad ši sodyba itin sunykusi ir neturi jokios kultūrinės vertės.
Miestelis – kultūros vertybė
Į kultūros vertybių registrą įtraukta ir Pakruojo rajono Lygumų miestelio istorinė dalis. Iš pradžių į registrą buvo įrašyti keli miestelio pastatai: mokykla, sinagoga ir namai, stovintys Pakruojo gatvėje, pažymėti 14 ir 16 numeriu. Įtraukus šiuos pastatus į vertybių registrą, nutarta įrašyti ir visą miestelio istorinę urbanistinę dalį.
Itin daug ginčų vertinimo taryboje kilo dėl Pakruojo malūno. Savininkai, pasak R. Mosijienės, norėjo, kad būtų įrašyta kuo mažiau malūno teritorijos ir pastatų, nes, kai pastatai įrašomi į registrą, specialistai itin prižiūri rekonstrukcijos darbus.
Kultūros vertybe pripažintas Pakruojo rajone, Rozalimo miestelio kapinėse, supiltas Nepriklausomybės akto signataro Algirdo Ražausko (1952–2008) kapas.
Revoliucijos veikėjo Karolio Požėlos (1896–1926) sodyba Bardiškių kaime, Pakruojo rajone, neteko apsaugos kaip istorinis paminklas, bet jis neišbrauktas iš sąrašo, nes nuspręsta, kad sodyba yra vertinga etnokultūriniu ir architektūriniu požiūriu.
Joniškis neteko bolševikinio atspalvio
Praėjusiais metais Joniško centrinė aikštė neteko teisinės apsaugos. Ji į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyta sovietmečiu, todėl turėjo ideologinį atspalvį.
1969 metais ministrų taryba šią aikštę pripažino svarbiu istoriniu objektu, nes 1905 metais įvyko demonstrantų susirėmimas su caro kariuomene. Vertinimo taryba nusprendė, kad nėra išlikusių jokių to meto ženklų, todėl galima panaikinti aikštės teisinę apsaugą.
Joniškio rajone, Reibinių kaime panaikinta žurnalisto, rašytojo Alekso Jasučio-Julmio (1910–1938) sodybos teisinė apsauga. Rašytojas kūrė ne tik sovietų valdžią šlovinančius kūrinius.
Teisinę apsaugą įgavo Nepriklausomybės akto signataro Gintaro Ramono (1962–1997) kapas. Signataras yra palaidotas Joniškio senosiose kapinėse. Į Kultūros vertybių registrą įrašytas ir Joniškio „Aušros” gimnazijos pastatas.
Vertybe tapo ginklų dirbtuvė
Radviliškio rajone į vertybių registrą pateko Linkaičių ginklų dirbtuvė. Į sąrašą įtraukti net 12 kompleksinių ginklų dirbtuvės dalių. Komisija nustatė, kad buvusios dirbtuvės vertingos kaip inžineriniai ir architektūriniai pastatai.
Kelmės rajone, Tytuvėnuose, į minėtą registrą įrašytas namas adresu Sodų 1. Pasak R. Mosiejienės, namas išsiskiria savo medine architektūra. Jį savininkai ketino rekonstruoti, todėl nuspręsta, kad pastatą būtina išsaugoti.