Anza

Vasarį didmeninė elektros energijos kaina mažėjo daugiau nei trečdaliu

Elektros kainos 2024

Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas

Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day‒ahead) 2024 m. vasario mėn. buvo 75 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo 36 proc. 2024 m. sausio mėn. kainų vidurkis buvo 117,5 Eur/MWh.

2024 m. vasarį fiksuota 35 proc. žemesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2023 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 115 Eur/MWh.

2024 m. vasarį, palyginus su laikotarpiu prieš krizę ‒ 2019‒2021 m. ‒ kai vasario mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina siekė apie 45 Eur/MWh, matyti, kad elektros energijos kaina formuojasi apie 1,6 karto aukštesnė.

Elektros kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:

· 2024 m. vasario mėnesio šiltesni orai nei sausį lėmė mažesnį elektros energijos poreikį – taip mažėjo poreikis gaminti elektrą brangesnėmis technologijomis, pavyzdžiui, šiluminėmis, dujas naudojančiomis elektrinėmis;

· Vasario mėnesio antroje pusėje didėjanti gamyba Latvijos hidroelektrinėse (daugiau informacijos čia) padėjo palaikyti žemesnį kainų lygį Baltijos šalyse tuo laikotarpiu;

· Kainų žemesniam lygiui teigiamą įtaką turėjo ir protarpiais vyravusi didelė vėjo elektrinių gamyba Lietuvoje.

*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).​​

Latvijoje, taip pat Estijoje, kaip ir Lietuvoje, vasarį elektros kaina siekė 75 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo daugiau nei trečdaliu mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 49 Eur/MWh.

Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota vasario 9 d. (penktadienis) ‒ siekė 133 Eur/MWh, mažiausia vasario 4 d. (sekmadienis) ‒ 31 Eur/MWh.

2024 m. vasario mėn. Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje buvo fiksuota 1 valanda (vasario 1 d. nuo 12 valandos nakties) su neigiama valandine elektros energijos kaina, kuri siekė -2,02 Eur/MWh.  Suomijoje ir Švedijos SE4 prekybos zonoje atitinkamai buvo fiksuotos net 29 ir 35 valandos (vasario 1‒4, 23‒24 d.) su neigiamomis valandinės elektros energijos kainomis, kurios svyravo nuo -0,01 iki -2,50 Eur/MWh.

Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO‒E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).

Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.

Gamyba ir vartojimas

Nacionalinė elektros energijos generacija 2024 m. vasarį sumažėjo 19 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Vasarį pagaminta 564 GWh elektros energijos, o sausį nacionalinė generacija siekė 699 GWh. Palyginti su 2023 m. vasario mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 383 GWh, 2024 m. vasarį sugeneruota 47 proc. daugiau elektros energijos.

2024 m. vasario mėn. 55 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.

Elektros energijos suvartojimas 2024 m. vasarį siekė 1 028 GWh ir buvo 16 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. 2024 m. sausį suvartota 1 220 GWh elektros energijos. 2024 m. vasarį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas padidėjo 6 proc.

2024 m. vasario mėn. paros didžiausios kainos valandomis: rytinėmis ‒ 9‒10 val. ir vakarinėmis ‒ 18‒19 val. ‒ vidutinės elektros energijos kainos siekė atitinkamai 99 ir 106 Eur/MWh ‒ jos buvo daugiau nei 2 kartus didesnės nei vidutinė kaina paros mažiausios kainos valandą (4‒5 val.), kai kaina siekė 47 Eur/MWh. Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.

2024 m. vasario mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 53,5 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio ‒ sugeneravo vėjo jėgainės. 2024 m. vasario mėn. Lietuvoje pradėjo didėti saulės elektrinių generacijos dalis ‒ ji sudarė vos 1,6 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: šiluminės elektrinės pagamino 17 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) ‒ 17 proc., kitos ‒ 11 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio.

2024 m. vasario mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 19 proc. mažesnis nei sausį (vasarį pagaminta 302 GWh, sausį ‒ 374 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 1,6 karto didesnis nei prieš metus, kai 2023 m. vasario mėn. vėjo elektrinės pagamino 184 GWh elektros energijos.

2024 m. vasarį saulės elektrinės pagamino 9 GWh elektros energijos, t. y. 1,5 karto daugiau nei praėjusį sausio mėn. Visgi šių metų vasaris nebuvo toks saulėtas kaip prieš metus ir saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo daugiau nei trečdalį mažesnis nei 2023 m. vasario mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo apie 14 GWh elektros energijos.

2024 m. vasarį, esant šiltesniems orams ir mažesniam šilumos poreikiui, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba sumažėjo 44 proc., palyginti su praėjusiu sausio mėn. Vasarį šiluminės elektrinės pagamino 97 GWh, sausį ‒ 173 GWh elektros energijos. 2024 m. vasario mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 2,1 karto didesnis, palyginti su 2023 m. vasario mėn. Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) vasario mėn. padidėjo 18 proc. ir siekė 97 GWh (sausį ‒ 82 GWh). 2024 m. vasario mėn. hidroelektrinės pagaminto tokį patį elektros energijos kiekį kaip ir prieš metus.

Tarpsisteminiai pralaidumai

Kadangi Lietuvoje generuojamos elektros energijos kiekis atitinka apie 47 proc. Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio (pagal 2023 m. duomenis), itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.

Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausia iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.

2024 m. vasario mėn. importas iš Švedijos siekė 470 GWh ir buvo beveik toks pats kaip ir sausio mėn., kai šis importas siekė 471 GWh. Lietuva į Švediją vasario mėn. elektros energijos neeksportavo.

Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą dažniau eksportuojama į Lenkiją. Visgi esant žemesnėms kainoms Lenkijoje Lietuvos—Lenkijos jungtis pasitarnauja ir pigesnės elektros energijos importavimui iš Lenkijos. Importas iš Lenkijos 2024 m. vasario mėn. siekė 151 GWh ir buvo 16 proc. mažesnis nei sausį. Lietuva į Lenkiją eksportavo 56,5 GWh (25 proc. mažiau nei 2024 m. sausį). 2024 m. sausį Lietuva iš Lenkijos importavo 180 GWh, eksportavo — 76 GWh.

Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.

Importas iš Latvijos į Lietuvą 2024 m. vasario mėn. sumažėjo ir siekė 70 GWh, o palyginti su sausio mėn., buvo 56 proc. mažesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją atitinkamai siekė 103 GWh ir buvo 14,5 proc. mažesnis, palyginti su sausio mėn. 2024 m. sausį Lietuva iš Latvijos importavo 158 GWh, į Latviją eksportavo — 120 GWh.​

Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo iš Estijos į Latviją galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2023 m. vasario mėn. importas iš Estijos į Latviją siekė vos 2 GWh ir buvo 98 proc. mažesnis, palyginti su sausio mėn. 2024 m. sausį iš Estijos į Latviją buvo importuota 122 GWh elektros energijos.

Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.​

Vandens rezervuarų lygis

Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuaro lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.

Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis 2024 m. palaipsniui mažėja po to, kai 2023 m. 42-ą savaitę (spalio mėn.) buvo pasiektas tų metų lygio pikas. 2024 m. vasario mėn. pabaigoje (8-ios savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo 28 proc. žemesnis nei praėjusio sausio mėnesio vidutinis lygis. 2024 m. vasario mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2023 m. vasario mėn., buvo apie 11 proc. žemesnis.

Kitos susijusios rinkos

Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2023 m. vasario mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 31 Eur/MWh. 2024 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., vidutinė kaina sumažėjo 23 proc. (sausio mėn. vidutinė kaina siekė 40 Eur/MWh).

Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2024 m. vasario mėn. pabaigoje buvo 55 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2023 m. vasario mėn. siekė taip pat 55 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina sumažėjo 10 proc. (sausį vidutinė ATL kaina siekė 62 Eur/tCO2e).

** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.

Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių, susijusių su elektros energijos kainomis, vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).

Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniais produktais, susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu, neprekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų pirmuosius mėnesius sudarė vidutiniškai apie 17 Eur.

Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2024 m. II, III ir IV ketv.).

2024 m. vasario mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2‒24 + SYHELFUTBL Q2‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. II ketv., siekė 37 Eur/MWh ir, palyginti su sausio mėn. pabaiga, sumažėjo 7 proc.

2024 m. vasario mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3‒24 + SYHELFUTBL Q3‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. III ketv., siekė 32 Eur/MWh ir, palyginti su sausio mėn. pabaiga, sumažėjo beveik 3 proc.

2024 m. vasario mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4‒24 + SYHELFUTBL Q4‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. IV ketv., siekė 47 Eur/MWh ir, palyginti su sausio mėn. pabaiga, sumažėjo 3 proc.​​​​​

Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai

Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas ‒ tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas, iš esmės, sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau, nei ​​buvo planuojama pagaminti, arba suvartojama mažiau, nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojimas didesnis kiekis, nei buvo planuota.

2024 m. sausio‒vasario mėn. Lietuvos disbalansas sudarė daugiau kaip pusę (53 proc.) viso absoliutaus disbalanso Baltijos šalyse.

2024 m. vasario mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas sudarė 54 GWh (vidutiniškai 77,8 MWh/h) ir buvo 10 proc. mažesnis nei 2024 m. sausį (sausį absoliutus disbalansas sudarė 60 GWh arba 80,9 MWh/h). 2024 m. vasario mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas, palyginti su praėjusių 2023 m. vasario mėn. (2023 m. vasarį absoliutus disbalansas siekė 36,7 GWh arba vidutiniškai 54,6 MWh/h), padidėjo 47 proc.

Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas disbalansas buvo vasario 16 d. 17 val. (317 MWh), o mažiausias teigiamas ‒ vasario 20 d. 16 val. (0,3 MWh). Didžiausias neigiamas disbalansas fiksuotas vasario 10 d. 18 val.(-286 MWh), o mažiausias neigiamas ‒ vasario 27 d. 17 val. (-0,1 MWh).

TAIP PAT SKAITYKITE

Rehau
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu