Valdovų rūmų atstatymo kaina visuomenėje kelia emocijų audras. Šimtai milijonų litų buvo skirti atstatyti, atkurti, išpuoselėti šį Vilniaus centre esantį pastatą, bet pinigų vis negana.
Maža to, Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų statytojai ne visada deramai naudojo valstybės skiriamas lėšas, o statybų sąmata nuo rūmų statybų pradžios pabrango nuo 114 mln. litų iki 367 mln. litų. Auditoriams užkliuvo, kad statant naują pastatą taikyti restauracinių darbų įkainiai.
Tiesa, rūmų atstatyme dalyvaujantys asmenys ginasi, kad jie tėra situacijos įkaitai, tikina, pinigų vėjais neleidę, su valstybės kontrolės išvadomis jie taip pat nesutinka. Pasak Valdovų rūmų direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, kuris ketvirtadienį sušaukė žiniasklaidos atstovus į rūmų menę, „kažkam, matyt, svarbu šį nacionalinės svarbos projektą aplipdyti skandalais”.
Jis skundėsi, kad neretai apie rūmus ir jų statybą kalbama netiesa, žmonės, kurie nė karto nėra buvę šiame pastate, esą kalba apie rūmus tai, ko nė nežino. Rūmų direktorius aiškino, kad Valstybės kontrolės išvados nėra teisingos, o ten dirbantys žmonės neretai žiniasklaidos atstovams komentavo tai, ko išvadose nėra.
Pasak direktoriaus rūmų tyrimo, atkūrimo, projektavimo, panaudojimo, paskirties klausimai visą laiką buvo nepagrįstai kritikuojami, esą čia net galima įžvelgti tam tikrų politinių intrigų, „ekonominių, o gal ir asmeninių interesų susikryžiavimą šiame objekte”.
Būtent todėl, pasak V. Dolinsko, jis pasikvietė žiniasklaidos atstovus ir 9 su rūmų atstatymu susijusius asmenis, kad pagaliau šie žmonės galėtų pasakyti tai, ką jie galvoja apie rūmų statybas, darbą ir pinigus, kuriuos surijo šie istoriniai rūmų atstatymo darbai.
Rūmų direktorius taip pat tvirtino, kad Valdovų rūmų atstatymą gerai vertina užsienio specialistai, o jie, pasak direktoriaus, yra nešališki, todėl jis nesupranta, kodėl Lietuvoje šis projektas yra taip nemėgstamas ir puolamas.
„Kartais mes patys savo rankomis, intrigomis, manau, griauname ir naikiname tai, kas iš tikrųjų mus turėtų vienyti, ką bandome iš kruopelyčių čia sukurti ar atkurti, kas galėtų liudyti Lietuvos valstybingumą, simbolizuoti Vilnių kaip Lietuvos sostinę”, – emocingai aiškino V. Dolinskas ir įspūdžiui sustiprinti pridūrė, kad Rusijos imperatorė Jakaterina II būtų labai patenkinta dabartine situacija, nes būtent ji įsakė nugriauti čia stovėjusius rūmus, o šalia aikštėje pasistatė sau paminklą.
Valdovų rūmų atkūrimo projekto koordinatorius Audronis Katilius sakė, jog rūmų statybos buvo tikrintos kelis kartus, o tam, kad į rūmus būtų galima leisti lankytojus, dar trūksta 32 mln. litų.
Dar 103 mln. litų reikėtų kiek vėliau, kad galutinai būtų sutvarkyti visi rūmų fligeliai, įkurta salė renginiams. Esą dabar 32 mln. litų būtų išleisti sutvarkytų salių įrangai (videokameroms, apšvietimui).
Pasak jo, šių rūmų kaina tokia didelė, nes viską siekta daryti kuo geriau, autentiškiau, be to, taip buvo nuspręsta.
„Prieš pradedant rūmų atstatymą, o dar tiksliau – prieš pradedant tyrimus, reikėjo apsispręsti, ką mes darysime. Atkasti, palikti sunykti tokias svarbias ir reikšmingas Lietuvos istorijai liekanas buvo negalima. Aišku, daug pigiau būtų kainavęs kažkoks stiklinis gaubtas, kaip čia buvo siūloma – kaip Luvro piramidė”, – sakė A. Katilius.
Rūmų statymas, tyrimai ir projektavimas vyko vienu metu, galbūt todėl statybos užtruko beveik 10 metų ir kainuoja kelis šimtus milijonų, tiesa, kitaip esą nebuvo galima padaryti, nes tyrėjams, archeologams būtinai reikėjo statybininkų pagalbos. Tyrimai buvo sunkūs, o retsykiais priminė povandeninę archeologiją.
„Kaskart atkasus nežinojai, ką rasi, todėl tyrimas, statybos ir projektai vyko kartu. Tirti baigėme tik prieš pusę mėnesio”, – sakė A. Katilius.
Rūmų statytojai tikino, kad daugiausia pinigų surijo statybos darbai, esą tai nebuvo paprasta statyba: kainavo daugiau, reikėjo geresnių žinių.
Jūratė Važgauskaitė
