Vis dažniau statybininkai iš užsakovų išgirsta ultimatumą: arba už atliktus darbus imi butą, arba negausi nieko.
Lietuvoje grįžtama į natūrinių mainų amžių: tu man pastatai objektą, aš tau atiduodu kelis butus, ir mes atsiskaitę. Tačiau statybininkai mieliau už atliktus darbus rinktųsi pinigus, o ne nekilnojamąjį turtą, kurio vertė krenta vos ne kasdien, o pirkėjus – ant pirštų suskaičiuosi, rašo „Verslo žinios”.
„Jokia paslaptis, kad egzistuoja tokie siūlymai. Kitas klausimas, ar statybos bendrovės sutinka su tokia atsiskaitymo forma. Čia jau dviejų subjektų reikalas. Jei susitaria, vadinasi, patenkintos bus abi pusės, nes niekas per prievartą tų butų neverčia imti”, – svarsto Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Tačiau statybininkai tokią praktiką laiko ne susitarimu, o netiesioginiu reketu.
„Užsakovas tau sako: „Arba už dalį darbų imi butus, arba pinigų lauki metus ar dar ilgiau, jei iš viso sulauksi, nes mes galime ir bankrutuoti.” Ir tada imi tuos butus, nors jais nei atlyginimų, nei mokesčių nesumokėsi. Bet iš dviejų blogybių vis tiek renkiesi mažesnę”, – pasakoja Arvidas Juozaitis, Klaipėdos „Rangos” direktorius.
Už kokią kainą įsiūlomi butai, derybų klausimas. Vieni statybininkai išsireikalauja, kad būtų skaičiuojama šiandieninė rinkos vertė, nuolaidesni susitaiko ir su „vakarykščia” kaina.
Šiuo metu „Ranga” jau turi 5 butus, kuriais buvo atsiskaityta už darbus.
