Ekoklima

Už buto šildymą – 67 litai

Buto šildymas kaina

Žymiai išaugus šildymo kainoms, daugėja klaipėdiečių, norinčių renovuoti savo būstus. Nors valstybė šiam tikslui skiria milijonus, jau susidarė siekiančiųjų šios paramos eilės.

Lėšų skyrė daugiau

Šiemet leidimo pradėti renovacijos darbus iš Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros laukia 23 Klaipėdos daugiabučių namų savininkų bendrijos.

„Namus modernizuoti ryžtasi vis daugiau miestiečių. Žmonės nenori turėti problemų dėl varvančio stogo ar pro langus švilpiančio vėjo. Norinčiųjų ypač padaugėjo pradėjus kilti šilumos kainoms”, – pabrėžė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vyriausioji specialistė Laura Zubavičiūtė.

Pasak jos, atlikus namo kompleksinę renovaciją, kai apšiltinamos sienos, stogas, stiklinami balkonai, pertvarkomos šildymo ir karšto vandens sistemos, sutaupoma apie 50 proc. energijos.

Būtent tokį namų modernizavimą nuo praėjusių metų pavasario skatina valstybė. Anksčiau buvo finansuojama ir dalinė namų renovacija.

Iš valstybės biudžeto šiemet renovacijai skirta 85 mln., pernai – 52,5 mln. litų. Pasak L.Zubavičiūtės, kadangi norinčių modernizuoti daugiabučius namus daugėja, šiuo metu valstybės paramai skiriamų lėšų visiems norintiems neužtenka. Ieškoma papildomų.

„Artimiausiu metu bus pradėtos skirstyti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondo lėšos – 86 mln. litų. Iš šio fondo planuojama gauti apie 34 mln. Taip pat svarstomos ir kitos galimybės. Siekiama, kad Lietuvos būsto strategijoje numatyti tikslai būtų įgyvendinti laiku”, – pabrėžė L.Zubavičiūtė.

Poreikis didesnis už galimybes

Klaipėdos savivaldybės biudžete šiemet daugiabučių renovacijai paremti numatoma skirti 900 tūkst. litų. Tokia pat suma šiems darbams atseikėta ir praėjusiais metais.

Savivaldybės Butų ir energetikos skyriaus vedėjo Algio Gaižučio teigimu, kokia suma bus skirta namų renovacijai, paaiškės patvirtinus miesto biudžetą. Tačiau, anot jo, poreikis yra kur kas didesnis. Klaipėdoje paremti daugiabučių renovaciją reikėtų apie 2,8 mln. litų.

„Prieš ketverius metus, kai prasidėjo daugiabučių namų renovacija, žmonės bijojo imtis šių darbų. Traukinys važiavo sunkiai. Dabar jis pajudėjo, žmonės pajuto naudą, trūksta tik pinigų. Atsižvelgiant į prognozes dėl kainų augimo, būstų renovacija yra geriausia išeitis taupyti”, – tvirtino A.Gaižutis.

Atsižvelgiama į efektą

Kompleksinė daugiabučio namo renovacija, kurią skatina ir remia valstybė, kainuoja nuo 1,5 mln. iki 3,5 mln. litų. Tai priklauso nuo namo aukščio. Apskaičiuota, jog namo renovacija vidutiniškai vienam kvadratiniam metrui kainuoja 500 litų.

Uostamiesčio savivaldybė finansuoja iki 20 proc. renovacijos darbų, taupančių energiją, kainos. Dar iki 50 proc. paramą galima gauti iš valstybės. Finansuojamas sienų apšiltinimas, langų keitimas, šildymo sistemos, šilumos mazgo tvarkymas.

„Renovuoti namus padeda valstybė, kiek gali – savivaldybė. Žmonės gali gauti abi paramas. Taip išlaidos renovacijai sumažėja. Kokio dydžio paramą skirti iš savivaldybės, sprendžia speciali komisija. Stengiamės ją skirti visoms bendrijoms. Jei vienais metais bendrija gavo paramą stogo renovacijai, niekas nedraudžia kitais prašyti sienų apšiltinimui”, – aiškino A.Gaižutis.

Nuo praėjusių metų kovo gauti paramą renovacijai gali ne tik namai, priklausantys bendrijai, bet ir tie, kuriuos administruoja valdos.

Skolino septyni bankai

Norint renovuoti namą, pirmiausiai būtina gauti 51 proc. gyventojų sutikimą. Tada interesantai turi kreiptis į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos skyrių ir miesto savivaldybę.

Vėliau daugiabučių gyventojai susirinkime privalo paskirti projekto administratorių. Juo gali būti bendrijos atstovas, bendrojo naudojimo objektų administratorius, paskirtas savivaldybės.

Tuomet rengiamas investicinis projektas. Jam turi pritarti daugiau nei pusė butų savininkų. Tada galima teikti paraišką valstybės ar savivaldybės paramai gauti. Dažniausiai gyventojai prašo abiejų. Patvirtinus investicijų projektą, laukia rangos darbų konkurso organizavimas.

Pasak A.Gaižučio, prieš gaudami paramą gyventojai privalo turėti 5 proc. investicinio projekto sumos dydžio pradinį įnašą. Dažniausiai reikiamą sumą žmonės skolinasi iš bankų. Šiuo metu renovacijos įgyvendinimui paskolas teikia septyni bankai.

L.Zubavičiūtė aiškino, jog buvo tiriama, kokią įtaką paskolos grąžinimas daro šeimos biudžetui. Paaiškėjo, jog 81 proc. būsto savininkų nepajuto arba pajuto nežymiai šią naštą. Vidutinė paskolos grąžinimo įmoka sudarė 7,12 proc. jų mėnesio pajamų.

„Dabar situacija sudėtingesnė. Pabrango banko paskolos. Vyriausybė taip pat buvo pristabdžiusi šį procesą. Dauguma žmonių buvo priversti laukti. Šiuo metu ledai pajudėjo”, – tvirtino A.Gaižutis.

Moka juokingas sumas

Nuo 2005 m., kai buvo pradėta įgyvendinti daugiabučių modernizavimo programa, Klaipėdoje renovuota 16 namų. Šiems darbams išleista 7,96 mln. litų. Iš jų valstybė finansavo 3,2 mln. litų.

Dar 27 bendrijos pradėjo modernizavimo darbus. Šių namų renovacija kainuos 10,8 mln. litų, iš kurių 4,9 mln. skirs valstybė.

Renovuotuose daugiabučiuose gyvenantys klaipėdiečiai džiaugiasi du kartus sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą.

Bendrijos „Gerovė 2”, kuriai priklauso Statybininkų prospekto 19 daugiabutis namas, pirmininkė Svetlana Smetanina tvirtino, jog po renovacijos už trijų kambarių buto, kurio plotas 63 kv. m, apšildymą neseniai sumokėjo 67 litus.

O greta esančio nerenovuoto namo gyventojai už tokį pat būstą paklojo 250 litų. Statybininkų prospekto 19 name yra ir tokių vartotojų, kurie už keturių kambarių buto šildymą moka 50 litų, trijų – 40 litų.

„Apšiltintomis namo sienomis džiaugėmės pernai. Vasarą buvo atlikti paskutiniai renovacijos darbai – fasado apdaila. Už šildymą mokame perpus pigiau, nei žmonės gyvenantys nerenovuotose namuose. Kampiniai butai, kuriuose sunaudojama daugiau šilumos, sutaupo apie 30 proc.”, – pasakojo S.Smetanina.

Pasak pirmininkės, taupyti šilumą padeda ir kiekviename bute esantys reguliuojami radiatoriai – kiekvienas gali nusistatyti norimą temperatūrą. Juose taip pat yra įrengti atskiri šilumos skaitikliai.

Pavyko įkalbėti gyventojus

S.Smetanina neslėpė, jog prieš dvejus metus pradėti renovaciją, kuri kainavo pusę milijono litų, buvo sunku.

„Žmonės bijojo bankų, bet pavyko juos įtikinti. Gavome paramą iš valstybės, savivaldybės. Tada užteko ateiti ir pasiimti pinigus. Dabar sudėtingesnis laikotarpis. Ne visiems teikia paramą, reikia laukti eilėse. Nelabai noriai paskolas dalija ir bankai. Renovaciją atlikome laiku”, – tvirtino pirmininkė.

S.Smetaninos teigimu, planuota, jog namo renovacija atsipirks per dvylika metų. Tačiau, pasak jos, esant tokiai infliacijai, augant kainoms tai įvyks daug greičiau.

Mažiau šilumos sunaudoja ir Statybininkų prospekto 32 namas. Jo renovacija užbaigta praėjusiais metais. Vidutiniškai vienam kvadratiniam metrui apšildyti sunaudojamos 8 kilovatvalandės.

Šalia esantis Statybininkų prospekto 33 namas – 16 kilovatvalandžių. Be to, šio namo butuose nėra įrengta atskirų skaitiklių. Energijos sunaudojimas gyventojams skaičiuojamas pagal bendrojo rodmenis.



Įmonės „Klaipėdos energija” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis:

„Lapkričio mėnesį nerenovuoti namai sunaudojo – 16 kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui, visiškai renovuoti – 6,4, naujos statybos – apie 6–7. Gyventojai patys turi apsispręsti ar, augant šilumos kainoms, remontuoti būstą ir mokėti už šilumą du kartus mažiau, ar laukti toliau. Kompleksiškai renovuoti namai niekuo nesiskiria nuo naujos statybos ekonominės klasės. Jų ilgaamžiškumas panašus.”



Valstybė skyrė daugiabučių namų modernizacijai:

2005 m. – 3 mln. litų

2006 m. – 7 mln. litų

2007 m. – 15 mln. litų

2008 m. – 52,5 mln. litų

2009 m. – 85 mln. litų



Modernizuoti daugiabutį naudinga, nes:

suvartojama mažiau šilumos;

pagerėja namo estetinis vaizdas;

padidėja nekilnojamojo turto vertė;

pagerėja gyvenamosios aplinkos sąlygos;

pailgėja pastato naudojimo trukmė;

modernizuoti daugiabutį pigiau nei statyti naują namą.

TAIP PAT SKAITYKITE

Ruukki
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu