Katastrofiškai išaugus mokesčiams už šildymą ir kitus komunalinius patarnavimus, Klaipėdoje daugėja gyventojų, laiku neatsiskaitančių už šias paslaugas. Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, norinčiųjų gauti kompensacijas už šildymą ir vandenį gyventojų skaičius šiemet išaugo dvigubai.
Nors dujų kaina krenta, už šilumą namuose dar teks mokėti kosmines sumas. „Klaipėdos energija” šilumos kainas perskaičiuoti galės tik po pusmečio. Tad mažesnių mokesčių galima tikėtis nebent nuo kito šildymo sezono.
„Klaipėdos energija” teigia, jog šių metų vasario 1 dienos duomenimis, uostamiestyje yra įsiskolinę 4,3 proc. šilumos energijos vartotojų. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu skolininkų skaičius išaugo dešimtadaliu. Ilgėja skolininkų sąrašas ir bendrovei „Klaipėdos vanduo”.
Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, norinčiųjų gauti kompensacijas už šildymą ir vandenį gyventojų skaičius šiemet išaugo dvigubai.
Skirsto į kategorijas
Bendrovė „Klaipėdos vanduo” skolininkus skirsto į tris kategorijas – gyventojus, kitas įmones ir įstaigas bei pramonės įmones. Statistika rodo, kad šių metų sausio mėnesio įsiskolinimai už vandenį lenkia praėjusių ir užpraeitų metų skaičius.
Bendrovės Skolų išieškojimo skyriaus viršininkės Dovilės Kozlovienės teigimu, problematiškiausia vartotojų grupė yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose butuose gyvenantys nuomininkai – jie sudaro didžiausią skolininkų dalį.
„Rekordinės skolos yra tos, kurios nemokamos metus ir ilgiau. Yra beveik 24 tūkstančius litų siekiančių skolų. Vien savivaldybės butų nuomininkų, kurių skolos šiuo metu viršija tūkstantį litų turime 136”, – teigė pokalbininkė.
Anot D. Kozlovienės, yra sudaromi skolų grąžinimo susitarimai, surašomi vekseliai, siunčiami pranešimai dėl vandens tiekimo nutraukimo. „Klaipėdos vandens” specialistams tenka ruošti ir dokumentus teisminiam skolų išieškojimui. Po teismų sprendimo skolas išieško antstoliai.
Yra buvę atvejų, kad už įsiskolinimus išvaržomas nekilnojamasis turtas, tačiau tai galima tik tada, kai nekilnojamojo turto savininkas neturi jokių kitų pajamų ir skola didelė – siekia daugiau nei keletą tūkstančių litų.
Nemokiausi – nuomininkai
„Klaipėdos energijos” Skolų valdymo grupės vadovė Daiva Drungilienė pažymi, kad lyginant šių ir praėjusių metų sausio-vasario mėnesius, klaipėdiečių įsiskolinimai už šilumą išaugo 10 proc.
Didžiausios skolos, kaip ir „Klaipėdos vandeniui”, yra socialinio būsto nuomininkų.
„Tokias skolas labai sunku išieškoti, nes įsiskolinusieji dažniausiai neturi jokio turto. Jei skolininkas nemoka ir nederina skolų mokėjimo grafiko, skolos administruoti perduodamos skolų išieškojimo bendrovei. Dar po keturių mėnesių, jeigu padėtis nesikeičia, skolos išieškomos teismine tvarka, per antstolių kontoras”, – sakė D. Drungilienė.
Anot jos, turto pardavimą iš varžytinių vykdo antstoliai, todėl apie iškeldinimus iš butų bendrovė statistikos nepateikia.
Prašytojų daugėja
Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų už šildymą ir vandenį, lyginant praėjusių metų sausio-vasario mėnesius su tuo pačiu šių metų laikotarpiu, padidėjo dvigubai.
Anot šio skyriaus vedėjos pavaduotojos Janinos Tulabienės, pernai per minėtą laikotarpį skyrius sulaukė 576 prašymų kompensuoti išlaidas už šildymą ir vandenį, šiemet jau gauti 1 175 prašymai.
J. Tulabienės teigimu, pilnėja ir skyriaus klientų sąrašas. 2008 metais sausį kompensacija už šildymą buvo taikyta 4 152 būstams, šiemet – 6 748 būstams.
„Aiškiai matyti, kad šiemet ir už vandenį kompensacijų taikysime daugiau nei praėjusiais metais. Sulaukiame daug skambučių, žmonės domisi, kokiais atvejais gali kompensacijos tikėtis”, – teigė specialistė.
Rekordinės išmokos
Socialinėms išmokoms ir kompensacijoms šiemet valstybė skirs 245 mln. litų arba 66 mln. litų daugiau nei 2008 metais.
Šias išmokas gaus nepasiturintys Lietuvos gyventojai, kuriems priklauso socialinės pašalpos, taip pat kompensacijos už būsto šildymą, šalto ir karšto vandens suvartojimą.
Skolos „Klaipėdos vandeniui”
2007 m. gale įsiskolinimas už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą sudarė 6,7p mln. litų. Iš jų gyventojų skolos sudarė 4,98 mln. litų (savivaldybės butų nuomininkų skolos – 736 tūkst. litų). Kitos įmonės ir įstaigos buvo skolingos 677 tūkst. litų, pramonės įmonės – 1,13 mln. litų.
2008 m. gale įsiskolinimas sudarė 6,95 mln. Lt. Gyventojų skolos – 4,81 mln. Lt (savivaldybės butų nuomininkų skolos – 688 tūkst. Lt), kitų įmonių ir įstaigų – 917 tūkst. Lt, pramonės įmonių – 1,23 mln. Lt.
Už 2009 m. sausį įsiskolinimas jau siekė 7,01 mln. Lt. Gyventojų skolos – 4,91 mln. Lt (savivaldybės butų nuomininkų skolos – 696 tūkst. Lt), kitų įmonių ir įstaigų – 966 tūkst. Lt, pramonės įmonių – 1,13 mln. Lt.
Dar brangs
2008 metais klaipėdiečiams šildymas brango du kartus – nuo sausio – 26 proc., nuo liepos – 29 proc.
Nuo vasario uostamiestyje šilumos bazinė kaina ir vėl didėja. Šįkart – 22,6 proc. Nuo vasario ji sieks 25,22 cento už vieną kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio.
Pagal įstatymą, šilumos tiekėjai šildymo kainas gyventojams gali perskaičiuoti tik du kartus per metus, kas pusmetį.
Nors šiuo metu dujos pinga, jų kainą gyventojams „Lietuvos dujos” tvirtina tik vieną kartą per metus.
„Kainų mažinti negalime”
Juozas KREGŽDYS, „Klaipėdos energijos” generalinio direktoriaus pavaduotojas
Taip, dujos pinga, tačiau mums rankas yra surišęs įstatymas, kuris numato, kad peržiūrėti šilumos kainas gyventojams mes galime tik kas 6 mėnesius. Šiuo atveju, skaičiuoti pradėsime nuo vasario. Mažesnių sąskaitų gyventojai gali tikėtis nebent nuo rugsėjo. Yra parengtos įstatymo pataisos, numatančios galimybę kainas peržiūrėti dažniau nei dabar, tačiau pataisų projektas Seime kol kas keliauja iš vieno kabineto į kitą. Jį svarsto įvairūs komitetai.Remiantis kainų prognozėmis, galima daryti išvadą, kad iki kito šildymo sezono dujos neturėtų brangti, tačiau kaip bus iš tiesų – nežino niekas.
