Ilgai valdžios koridoriuose ir stalčiuose marinuota žmonių nekilnojamojo turto mokesčio idėja vėl prisikėlė naujam gyvenimui. Šįkart – ne be profsąjungų pagalbos.
Tiek valdžios, tiek ir už šį mokestį pasisakančių profsąjungų atstovai mušasi į krūtinę tvirtindami, jog idėjai virtus kūnu būtų apmokestinamas ne kiekvienas būstas, o tik prabangūs apartamentai. Tačiau atsiranda ir balsų, tvirtinančių, jog reikia įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
Mokesčio priešininkai savo ruožtu tvirtina, jog jis yra atgyvena ir dėl potencialių išlygų bei žmonių gudravimo neduos apčiuopiamos naudos. Kartu akcentuojama, kad toks mokestis būtų gerokai pavėluotas.
Priešistorė
Apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimą valdžia kalbėjo nuolat. 2004-ųjų pabaigoje buvo tvirtinama, kad toks mokestis turėtų įsigalioti 2006-aisiais. Pasibaigus Tarptautinio valiutos fondo atstovų vizitui Lietuvoje tuometinis finansų ministras Algirdas Butkevičius teigė, kad fondo atstovai kalbėjo apie per siaurą lietuviškų mokesčių bazę ir „kad nėra nekilnojamojo turto mokesčio kaip kitose valstybėse”.
2005-ųjų pradžioje Vyriausybė buvo patvirtinusi Konvergencijos programą, kurioje buvo numatytas įsipareigojimas per artimiausius dvejus metus apmokestinti gyventojų turimą būstą ir transporto priemones. Programoje tvirtinta, kad nekilnojamojo turto mokestis yra būtinas, nes „nepamatuoti turto bei žemės kainų kilimo lūkesčiai inspiruoja netvarų kainų kilimą, riboja turto ir žemės panaudojimą produktyviais ir socialiniais tikslais, sudaro nevienodas galimybes gauti viršpelnio žemės ir turto savininkams, sukuria prielaidas finansiniam nestabilumui dėl kainų „burbulo”.
Tačiau 2005 m. buvo priimtas ir nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojo tik NT mokesčio įstatymas, pakeitęs iki tol galiojusį Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. Buvo apmokestintas ne tik juridinių asmenų NT, bet ir fizinių asmenų komercinės paskirties ar komercinėje veikloje naudojamas NT.
NT mokestį prisiminė ir naujoji valdančioji koalicija bei įtraukė į antikrizinių priemonių planą. Tačiau buvo atsisakyta idėjos šį mokestį įvesti nuo 2009-ųjų. Apie tai, kad ir naujoji valdžia nepamirštų šių planų, priminė sausį mitingą Vilniuje suorganizavusios profsąjungos. Po mitingo ir vėliau kilusių riaušių premjeras Andrius Kubilius vienu iš racionalių profesinių sąjungų reikalavimų pavadino būtent NT apmokestinimą.
„Tik už prabangą”
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas „Vakarų ekspresui” tvirtino, kad NT mokestis yra reikalingas ne dėl biudžeto papildymo. Iš jo esą nebūtų surenkama įspūdinga suma, nes numatoma apmokestinti tik prabangų turtą.
„Toks mokestis yra visose senosiose Europos Sąjungos šalyse, daugelyje pasaulio valstybių ir paprastai tarifas siekia apie 1 procentą. Mano nuomone, tokį mokestį reikėjo Lietuvoje įvesti jau kur kas anksčiau. Taip būtume galėję išvengti nekilnojamojo turto burbulų”, – sakė K. Glaveckas.
Jis akcentavo, kad kalba eina ne apie visuotinį mokestį, o apie prabangaus NT apmokestinimą.
„Galėtų būti nustatyta milijono litų rinkos vertės riba. Kiek žinau, Lietuvoje galėtų būti apie pusketvirto tūkstančio namų, kurių savininkai mokėtų tokį solidarumo mokestį už prašmatnų, prestižinėse vietose esantį savo būstą”, – sakė K. Glaveckas.
Registrų centro duomenimis, visas Lietuvos būstas – individualūs namai ir butai – yra vertas apie 171 mlrd. litų.
K. Glaveckas aiškino, kad jei būtų priimtas atskiras NT mokesčio įstatymas, tai jis galėtų įsigalioti tik po 6 mėnesių. Tačiau jei įstatymo projektas Seimą pasieks kartu su planuojamu biudžeto koregavimu, jis įsigaliotų anksčiau.
Tuo metu praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Vyriausybės siūlymai dėl NT mokesčio yra „gerokai pavėluoti”.
„Didesne dalimi tai – ideologinis klausimas, kuris priklauso nuo Vyriausybės. Jo reikėjo prieš trejus metus, kad suvaldytų nekilnojamojo turto kainų burbulą ir spekuliacijas”, – sakė D. Grybauskaitė.
Anot jos, dabar reikėtų persvarstyti, ar tokio mokesčio bereikia, ir kada būtų galima jį taikyti. Esą „svarstyti reikia, bet skubėti – ne”.
Už visuotinį
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) praėjusią savaitę išplatino pranešimą spaudai, kuriame tvirtino pasisakanti už visuotinį NT mokestį. Tačiau asociacija siūlo pasekti išsivysčiusių šalių pavyzdžiu ir sunkmečio laikotarpiu taikyti mažą mokesčio tarifą – pradėti nuo 0,1 proc. NT vertės ir palaipsniui didinti.
„Milijoninio turto apmokestinimas gali būti labai lengvai apeinamas dalį turto perrašant giminaičiams, pusę namo padovanojus tėvams ar vaikams. Didžioji dauguma valstybių turi įsivedusios šį mokestį, tačiau dažniausiai jis yra visuotinis, neišskirstant nekilnojamo turto į „pigų” ir „brangų”, – pranešime cituotas LNTAA prezidentas Vytas Zabilius.
Jo įsitikinimu, lėšos, surinktos įvedus NT mokestį, turėtų patekti į savivaldybių biudžetą ir turėtų būti skirtos daugiabučių kiemų, gatvių, aplinkos tvarkymui, miesto inžinerinių tinklų plėtrai ar renovavimui.
„Iškiltų diskusijų dėl vertinimo”
Arvydas AVULIS, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys
Esu susipažinęs tik su tuo nekilnojamojo turto mokesčio projekto variantu, kuriame buvo numatyta, jog bus apmokestinamas visas turtas, išskyrus pirmąjį būstą. Toks mokesčio variantas tikrai būtų priimtinas ir nieko blogo nepadarytų. Tačiau jei būtų nuspręsta apmokestinti visą žmonių nekilnojamąjį turtą, tai jau būtų tragedija.
Jei būtų nustatyta kokia nors vertės riba, kurią viršijus apmokestinamas nekilnojamasis turtas, tada jau prasidėtų diskusijos dėl vertinimo kriterijų. Juk vienas gali savo namą vertinti trimis milijonais litų, o kitas sakys, kad jis nė 100 tūkstančių nėra vertas. Reikia labai nuodugniai viską aptarti, kad paskui nebūtų tokios situacijos, kuri susiklostė šių metų pradžioje rekordiniu greičiu priėmus mokestinių įstatymų pataisas.
Nemanau, kad įvedus tokį mokestį nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas dar labiau nutoltų. Pagrindinė problema dabar yra bankų vykdoma politika, kurią aš net pavadinčiau karteliniu susitarimu. Jie dabar tiesiog žudo šį verslą. O pasvertas ir išsamiai aptartas nekilnojamojo turto mokestis netgi galėtų išjudinti šią rinką. Juk netrūksta atvejų, kai žmonės turi aptriušusius namus, stovinčius ant vertingo žemės sklypo ir nieko su jais nedaro, nes yra užsiprašę nerealios sumos.
„Reikėtų daug pastangų”
Gitanas NAUSĖDA, SEB banko prezidento patarėjas
Jei nekilnojamojo turto mokestį bus siekiama įvesti kaip naują biudžeto pajamų šaltinį, tai reikėtų nustatyti labai žemą neapmokestinamąjį lygį, kad atsirastų kuo daugiau tokio mokesčio mokėtojų. Tačiau šiuo metu tai būtų socialiai nepakeliama našta, nes daugelio žmonių kišenės dabar tik tuštėja.
Jei toks mokestis įvedamas vien dėl teisingumo principo numatant aukštą neapmokestinamą lygį – 800 tūkstančių ar milijoną litų – galima pritarti tokiai idėjai. Tokiu atveju galima tikėtis tik apie 5-8 milijonus litų mokesčių per metus. Tačiau visiškai neaišku, kaip į tokią naujovę reaguotų potencialūs šio mokesčio mokėtojai – ar jie visais legaliais ir nelegaliais būdais nebandytų išvengti naujos naštos. Gali prasidėti perrašymai, dalinimai ir taip toliau. Taip pat kyla klausimas, kaip atrodys masinis šio turto vertinimas. Kiek bus sugaišta laiko visoms procedūroms. Iki šiol, mano nuomone, Lietuva dar nėra administraciškai pasirengusi tokio mokesčio įvedimui. Tačiau labai norint viską galima padaryti.
„Apmokestintų dukart”
Kaetana LEONTJEVA, Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė
Mano įsitikinimu, toks mokestis yra tikrai nereikalingas. Nekilnojamasis turtas jau įsigyjamas iš apmokestintų pajamų. Viskas, ką gyventojas įsigijo, jau apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu. Kita vertus, sakoma, kad turintys daugiau nei vieną nekilnojamojo turto objektą gyventojai užsiima nuomos verslu. Bet nuompinigiai taip pat yra apmokestinami. Taigi toks mokestis du kartus apmokestintų gyventojo gaunamas pajamas.
Jei būtų įvesta riba, nuo kurios būtų skaičiuojamas toks mokestis, gali pasitaikyti atvejų, kad asmuo kažkada galėjo įsigyti prabangų būstą, tačiau dabar tikrai neturi tokių pajamų, kurios leistų sumokėti šį mokestį.
Dabar žinomos 2006 metų nekilnojamojo turto vertės. Tad kai kas įsigaliojus tokiam mokesčiui į mokėtojų gretas gali patekti visiškai netikėtai. Be to, kas galėtų garantuoti, kad pritrūkus lėšų biudžete staiga nebūtų nuleista kartelė ir mokėtojų sąrašas praplėstas.
Taip pat beveik neabejotina, kad įvedus tokį mokestį iškart atsirastų įvairios išlygos, kurios apsunkintų jo surinkimą.
Argumentai, kad toks mokestis egzistuoja daugelyje pasaulio šalių tikrai nėra rimti, nes šis mokestis yra atgyvena, atsiradęs tuomet, kai buvo lengviausia apmokestinti tai, ką matai.
Teigiama ir tai, kad toks mokestis paskatintų efektyviai naudoti savo nekilnojamąjį turtą. Bet nuolat didėjančios sąskaitos už šildymą, elektrą ir taip jau skatina šį efektyvumą.
„Turi būti progresinis”
Artūras ČERNIAUSKAS, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas
Mes siekiame, kad būtų įvesta progresinių mokesčių sistema, kurios dalimi būtų ir nekilnojamojo turto mokestis. Jis turėtų remtis neapmokestinamu minimumu. Koks jis turėtų būti, dar neaišku, nes nekilnojamojo turto kainos pastaruoju metu yra gana smarkiai pasikeitusios, o Registrų centras kol kas nepateikia naujų duomenų. Mes jau sukūrėme darbo grupę ir pasiūlėme Vyriausybei deleguoti savo atstovus. Šią savaitę šį klausimą jau aptarėme su ūkio ministru, kuris pademonstravo iniciatyvą.
Manau, kad toks mokestis turi būti nustatomas atsižvelgiant į du pagrindinius aspektus – turto vertę ir paskirtį. Kuo brangesnis turtas, tuo didesnis jam turi būti taikomas mokestis. Aišku, reikia išnagrinėti visus niuansus, kad nesigautų taip, jog vieną mažą butelį Vilniaus senamiestyje turintis žmogus turėtų mokėti šį mokestį, o prabangius rūmus atokiame kaime turintis turtuolis jo išvengtų.
