Rockwool

Statybų įmonės direktorius: „Statybininkas jau seniai nebėra tik viena specialybė“

Statybininkas

Statybų aikštelėje dažnai galima sutikti ne vieną jauną žmogų – tai itin populiarus uždarbiavimo būdas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kol vieni į tai žiūri kaip į sezoninį darbą, kiti su tuo sieja savo ateitį, tačiau didžiausios sėkmės šiame darbe susilaukia tik išskirtinai kruopštūs ir atsakingi darbuotojai, sako statybų įmonės direktorius Darius Petryla. 

Statybų įmonės „Darminda“ direktorius D. Petryla teigia, kad šioje srityje darbuotojų rotacija yra neišvengiama, o su ja susitvarkyti padeda bendradarbiavimas su profesinėmis mokyklomis bei iš jų ateinantys praktikantai.

„Prieš 9-erius metus pastebėjome, kad sulaukiame daug praktikantų iš Kupiškio Technologijų ir verslo mokyklos. Tuo metu su ja dar nebendradarbiavome, tačiau mūsų tarpusavio ryšys augo, o praėjus porai metų turėjome ne tik praktikantų, bet ir šią mokyklą baigusių naujų darbuotojų . Tiesa, buvo ir itin motyvuotų žmonių, kurie puikiai gebėjo darbą derinti su studijomis“, – sako jis.

Pašnekovo manymu, tokią galimybę turėti svarbu ne tik įmonei, bet ir patiems mokiniams. 

„Praktikantams tai yra postūmis, skatinantis daugiau domėtis ir toliau tobulėti. Be to, mokiniai turi progą dar kartą pagalvoti, ar ši specialybė jiems tikrai patinka. Praktikos atlikimas yra papildoma galimybė apsispręsti žmonėms, kurie įstojo į tam tikrą specialybę per daug apie tai negalvoję“, – sako jis.

Praktikantus ruošia visapusiškai

D. Petryla tikina, kad dirbant statybų sektoriuje išmanyti vienos srities neužtenka, svarbu suvokti, kodėl priimami tam tikri sprendimai ir kaip jie daro įtaką tolesnei darbų eigai.

„Statybininkas jau seniai nebėra tik viena specialybė, kaip būdavo anksčiau – dabar viskas atliekama daug kokybiškiau, o net ir smulkiausius darbus atlieka skirtingi specialistai. Dažniausiai dirbame su profesinės mokyklos apdailininkų programa. Pakalbėję su jais sužinojome, kad paskaitose jie ruošiami taip, kad žinotų ne tik savo specialybės subtilybes, bet ir suprastų bendrus, darbo vietoje vykstančius procesus. Taip ir turėtų būti“, – pasakoja jis.

Prie bendro specialistų ugdymo prisidedama ir praktikos metu – įmonės direktorius sako, kad nors dažniausiai tenka dirbti su vienos srities moksleiviais, darbo vietoje jiems leidžiama išbandyti jėgas ir kitose specialybėse, pavyzdžiui, su mūro, pamato ar stogo konstruktyvu.

„Galbūt žmogus įstojo į vieną specialybę, bet turi užslėptą talentą kitoje – nepabandžius to sužinoti neįmanoma. Nereikia tikėtis, kad mokyklą baigęs žmogus viską žinos, jo patirtis dar būna minimali, tačiau nieko nebaigęs ir niekur nedirbęs asmuo tų žinių išvis neturi. Labai svarbu, kad mokiniai būtų motyvuoti, tuomet jiems reikia visai nedaug laiko, kad viską perprastų“, – dalinasi pašnekovas.

Vertina kruopštumą ir atsakingumą

Paklaustas apie reikalingiausius įgūdžius ir savybes statybų srityje, D. Petryla pamini kruopštumą ir atsakingumą – statybų darbai reikalauja maksimalaus susikaupimo.

„Darbuotojų neapdairumas matomas užbaigtame projekte, o klaidų taisymas šioje srityje kainuoja labai brangiai. Turėjome keletą darbuotojų, kurie nebuvo baigę profesinių mokyklų. Baigę mokyklas specialistai nuo savamokslių skiriasi tuo, kad savamoksliai, kurie išmoko dirbti vien tik per praktiką arba internetą, neturi tokių žinių, kaip mokyklų absolventai. Pastarieji ne tik supranta, kodėl tam tikroje situacijoje reikia daryti vienaip arba kitaip, bet ir geba vertinti rizikas, žino, kokios yra nekokybiško darbo pasekmės“, – teigia jis.

Pašnekovo manymu, mokyklų nebaigę specialistai neturi tokių plačių žinių, todėl užtrunka ilgiau, kol perpranta darbo subtilybes ir įsilieja į kolektyvą.

„Šią vasarą turėjome galimybę palyginti praktikantus – vienas iš jų mokėsi Kupiškio Technologijos ir verslo mokykloje pagal specialybę, o kitas mokėsi skirtingoje studijų kryptyje bei ieškojo darbo vasarai. Pagal specialybę studijuojantis studentas buvo daug kompetentingesnis negu jo kolega, kadangi tam tikrus darbus atlikti jam trukdė žinių stoka. Tiesa, tai labiau galioja jaunesniems specialistams, nes vyresni darbuotojai mokosi per ilgus, patirties kupinus metus, tačiau laikas, kurio prireikia, kad toks darbuotojas taptu srities profesionalu, yra ženkliai ilgesnis“, – atvirauja įmonės direktorius.

Būsimiems specialistams D. Petryla pataria įsiminti padarytas klaidas ir iš jų pasimokyti bei neliūdėti, jeigu pirmosios užduotys naujajame darbe susiklostys nesėkmingai. Jo teigimu, geriausia, ką gali padaryti naujas darbuotojas – klausti ir prašyti patarimų, o kilusias bėdas spręsti su kolegų pagalba.

REKOMENDUOJAME