Apmirus nekilnojamojo turto rinkai be darbo liko gelžbetonio gamyklos. Vargiai galą su galu sudurdamos bendrovės mažina atlyginimus, atleidžia darbuotojus ir pardavinėja techniką.
Gamyklos liko be darbo
Krizė smogė kone visų sektorių įmonėms, tačiau ypač negailestinga ji statybinių medžiagų gamintojams – parduoti produkcijos nepavyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Viena vertus, sunkių gelžbetonio konstrukcijų gabenti toli neapsimoka, kita vertus, nelabai kas jas ir perka.
„Neturime šiuo metu užsakymų, nesame pasirašę sutarčių dėl didesnės apimties produkcijos pardavimo,– pripažino gelžbetonio konstrukcijų gamybos bendrovės „Aksa” generalinis direktorius Eimantas Blažauskas. – Šiek tiek krutame, nes baigiame tiekti medžiagas pagal anksčiau sudarytas sutartis.”
Išgyvenimo galimybes Kauno verslininkas vertina atsargiai: jeigu krizė truks metus, išlikti pavyks, priešingu atveju ką nors prognozuoti būtų sudėtinga.
E.Blažauskas, kaip ir kai kurie kiti šio verslo atstovai, įsitikinęs, kad krizė suris ne vieną statybinių medžiagų gamintoją.
Atsitveria tylos siena
Apie sunkumus daugelio statybinių medžiagų gamybos įmonių vadovai nelinkę pasakoti, nes vieša informacija apie keblią finansinę padėtį gali pakenkti.
Bendrovės „Kauno gelžbetonis” direktorius Algimantas Aleksynas patvirtino, kad įmonė šiuo metu patiria sunkumų, tačiau plačiau komentuoti įmonės finansinės padėties nesutiko: „Nesidalysiu su jumis įspūdžiais, nes nemėgstu nei girtis, nei skųstis. Jokios informacijos nepateiksiu, nes ji konfidenciali.”
„Vilijampolės gelžbetonio” direktorius Marius Bagdonas neslėpė, kad įmonės veiklos apimtis sumažėjo, tačiau atsisakė pateikti tikslius gamybos mažėjimo skaičius. Esą gamybos apimtis krito lygiai tiek, kiek sumažėjo statybų rinka Kaune ir apylinkėse.
„Aksos” gamybos apimtis paskutinį praėjusių metų ketvirtį sumenko 40 proc., o per sausį ir vasarį – dar labiau. E.Blažauskas aktyviai domisi produkcijos eksporto galimybėmis į Skandinaviją, Lenkiją, Baltarusiją, Kaliningrado sritį, tačiau sutarčių su galimais pirkėjais pasirašyti kol kas nepavyko.
Mažina algas ir etatus
Statybų sektoriuje atlyginimai mažėja jau nuo 2008 m. pradžios, mat nekilnojamojo turto rinka pirmoji pajuto krizės požymius. Pastaruoju metu ėmė gausėti ir bedarbių, turinčių statybininkų, gamyklos darbuotojų kvalifikaciją, gretos.
Pavyzdžiui, „Aksoje”, kur dabar dirba vos per šimtą žmonių, dar pernai vasarą darbuotojų buvo 20 proc. daugiau.
„Etatų nemažinome, bet žmonės kai kurie patys išeina, kai kurie atleidžiami už darbo tvarkos pažeidimus. Į jų vietą nieko nepriimame, todėl darbuotojų skaičius natūraliai sumažėjo”, – pasakojo E.Blažauskas. Jis neslėpė, kad pastaruoju metu gamyklos darbuotojai uždirba kur kas mažiau nei prieš metus.
M.Bagdonas patvirtino, kad šiuo metu įmonė svarsto galimybę mažinti algas darbuotojams, tačiau jis nenurodė, kiek uždarbis galėtų mažėti. Esą tai komercinė paslaptis.
Parduoda įrengimus ir techniką
Skelbimų svetainėse internete ir laikraščiuose pastaruoju metu pagausėjo siūlymų pirkti statybinius kranus, betono maišykles, betonvežius, kitokią statybinę techniką ir įrengimus.
„Dabar galima nusipirkti įvairių specializuotų mechanizmų, transporto technikos pakankamai pigiai, nes visiems reikia pinigų. Pirmiausia parduodama tai, ko mažiausiai reikia arba kas paklausu rinkoje”, – aiškino kelis betonvežius parduodantis skelbimo autorius. Esą betonvežiai paprastai kainuoja iki 30 proc. daugiau, tačiau dabar jie parduodami pigiau.
Panaršius internete galima rasti ne vieną skelbimą, kuriuose siūlomą įsigyti „Vilijampolės gelžbetonio” transporto priemonių.
„Bendrovė visuomet stengiasi parduoti seną technologinę įrangą, mašinas, o pirkti naujus mechanizmus”, – į klausimą apie tai, kodėl parduoda transporto priemones, atsakė M.Bagdonas.
