Kaune įsmukus tiltui per Nerį, tiltų priežiūros ir remonto specialistai ramina – Lietuvos tiltų būklė gera ir jais saugu ne tik eiti, bet ir važiuoti.
Vyriausybė žada pinigų tilto remontui
Vyriausybė žada ieškoti pinigų pirmadienį įgriuvusiam tiltui per Nerį remontuoti. Išvadas, kodėl įvyko nelaimė, darbo grupė ketina pateikti ketvirtadienį, pranešė LTV naujienų tarnyba.
Tuo metu energetikai sako, kad atjungus šilumos tiekimą po tiltu esančia trasa, Šilainių gyventojai neliko be šildymo.
Pirmadienį apie 16 cm smuktelėjęs Kleboniškio tiltas per parą, anot specialistų, pats pakilo 2 cm. Tai reiškia, kad rimtų pažeidimų konstrukcijose nėra.
Tilto vidų apžiūrėję Transporto ir Kelių tyrimo instituto specialistai daugiau defektų teigia neradę. Kol tiltas nebus pradėtas remontuoti, jis bus paremtas laikinomis atramomis. Kiek truks remontas ir kiek jis kainuos, paaiškės gavus tyrimo išvadas.
Premjeras Andrius Kubilius sako, kad pinigų tiltui tvarkyti Vyriausybė ras, tačiau kiek – neaišku.
„Manau, kad tai iš tikrųjų yra tas krizinis momentas, kurio sprendimui yra numatytas Vyriausybės rezervinis fondas. Akivaizdu, kad būtent tam tokie rezerviniai fondai yra sudaromi ir iš čia, manau, rasime lėšų”, – sakė A.Kubilius.
Nuostoliai – 20 tūkst. litų per parą
Tuo metu „Kauno energija” jau skaičiuoja nuostolius – apie 20 tūkst. litų per parą. Pirmadienį, baiminantis tilto griūties, šilumos tiekimas po tiltu einančia trasa Šilainių gyventojams nutrauktas, tačiau šiluma pradėta tiekti kita trasa, be to, buvo paleista rezervinė Šilko katilinė.
„Dėsime visas pastangas, kad Šilainių gyventojai nepajustų diskomforto. Turime rezervinius šaltinius, rezervines šilumos tiekimo linijas”, – LTV naujienų tarnybai sakė „Kauno energijos” generalinis direktorius Rimantas Bakas.
Eismo priežiūros tarnybos viršininko teigimu, piko valandomis tilto prieigose didelių automobilių spūsčių antradienį nebuvo, pareigūnai čia budi visą parą. Vairuotojams į miesto centrą rekomenduojama važiuoti aplinkiniais keliais.
Susirūpino ir kitų tiltų saugumu
Tuo metu tiltų priežiūros ir remonto specialistai ramina – Lietuvos tiltų būklė gera ir jais saugu ne tik eiti, bet ir važiuoti.
Tiesa, pavojingiausiais specialistų vadinami 4 šalies tiltai dar šiemet sulauks remonto, o kol kas žadama sustiprinti jų kontrolę ir priežiūrą.
Lietuvoje yra beveik 4 tūkst. tiltų. Vienus prižiūri Automobilių kelių direkcija, kitus – savivaldybės ar jų samdomos bendrovės.
Specialistai įvardija 4 ypač stebimus tiltus, kurie, tikimasi, dar šiemet sulauks remonto.
Daug plyšių turintis tiltas prie Nemenčinės laukia baigiamo rengti stiprinimo projekto, tada jis bus rekonstruojamas. Remonto laukia ir pavojingiausiu laikytas tiltas kelyje Kaunas-Raudondvaris per Nevėžį bei arkinis tiltas kelyje Krosna-Kalvarija.
Pasak inžinierių, pagal specialią tiltų valdymo sistemą, jie nuolat apžiūrimi, specialiai tiriami ir nustatomi priežiūros prioritetai. Esą prastėjančią jų kokybę lemia sovietmečiu naudotos medžiagos, bet penkiabale sistema tiltų būklė įvertinama beveik ketvertu.
„Pagrindiniai defektai susiję su nekokybiškomis medžiagomis: betonas nepakankamo atsparumo, blogos kokybės metalinės detalės, prasta hidroizoliacija, todėl tiltų ilgaamžiškumas ženkliai mažėja. Tačiau jų būklė tikrai nebloga, ji vertinama 3,75 balo, todėl visi vairuotojai gali laisvai važiuoti valstybiniais keliais”, – LTV naujienų tarnybai sakė Automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas.
Vilniečiams yra ko nerimauti
Po incidento Kaune, Vilniaus valdžia pranešė, kad bus dar dažniau tikrinama tiltų būklė. Daugelis didžiųjų Vilniaus tiltų pastatyti panašiu būdu kaip įgriuvęs Kleboniškio tilas Kaune.
Sostinėje tiltų ir viadukų – beveik 100. Keletas – Geležinio vilko, Žirmūnų, Valakampių – sustiprinti. Šilo tiltas, vos pastatytas, supleišėjo. Viena pagrindinių jų dėvėjimosi priežasčių – didelis automobilių srautas, iki 2 kartų viršijantis leistiną.
„Reikėtų sekti, reikėtų stiprinti, jau paminėjau Vilijampolės tiltą. Pinigų buvo išleista daug, tačiau jis net nebuvo išbandytas pritrūkus pinigų. Tiltas suprojektuotas 1952 m. apkrovoms, tačiau dabartinės apkrovos yra 1,5 karto didesnės. Tokie tiltai paskaičiuoti senoms apkrovoms, jiems pasireiškia metalo nuovargis”, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros docentas Algirdas Jonas Notkus.
Tarp didžiausias apkrovas patiriančių tiltų Lietuvoje – Lazdynų tiltas Vilniuje, ant kurio gulė ir naujojo pietinio aplinkelio mašinų srautai.
Šis tiltas jau sulaukė remontininkų. Savivaldybės tikinimu, jie dribs minimaliai trukdydami vairuotojams.
Tuo metu kelininkai Lietuvoje šiemet planavo tiltų ir viadukų suremontuoti už 50 mln. litų, bet dėl ekonominių sunkumų tikimasi vos 30 milijonų litų. Iš šių pinigų planuojama tvarkyti ir įgriuvusi Kauno tiltą per Nerį.
