Panevėžio rajono kaimų gyventojai raginami ne tik puoselėti savo sodybas, bet ir tinkamai tvarkyti atliekas, nelikti abejingiems visai aplinkai.
Laimėtojams – piniginės premijos
Jau ne vienus metus Panevėžio rajono bendruomenių sąjunga renka geriausiai besitvarkančius kaimus. Tiesa, iniciatyva kol kas neišjudina visų rajono seniūnijų. Šiemet konkurse „Mūsų kaimas 2010” iš rajone esančių dvylikos seniūnijų dalyvavo tik penkios.
Nors konkursas nėra gausus dalyvių, rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas Rimantas Banevičius teigė, kad tokie rinkimai skatina tvarkytis ir rūpintis savo aplinka.
„Per tuos metus daug padaryta. Matyti, kad žmonės gražina ne tik savo kiemus, bet stengiasi prižiūrėti ir visuomeninius plotus”, – džiaugėsi rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas.
Šiemet konkurso komisija, į kurią įeina bendruomenių sąjungos tarybos nariai, rajono žemės ūkio skyriaus atstovas ir ekologas, geriausiai besitvarkančia išrinko bendruomenę „Dvaras”, kuri vienija Naudvario, Pažibų ir kitus kaimus. Ši bendruomenė įsikūrusi garsaus kelių inžinieriaus ir tiltų konstruktoriaus Stanislovo Kerbedžio išlikusiame dvare.
Anot R.Banevičiaus, ankstesniais metais „Dvaro” bendruomenė neišsiskyrė, o šiemet padarė pastebimą pažangą, todėl buvo atitinkamai įvertinta.
Antra vieta paskirta Paįstriui – žymaus skulptoriaus Juozo Zikaro tėviškei, o trečioji atiteko priemiestinei Piniavos gyvenvietei.
Laimėtojams paskirtos piniginės premijos – 800, 500 ir 300 litų. Prizinių vietų nelaimėjusioms, bet konkurse dalyvavusioms kitoms bendruomenėms numatytos paskatinamosios premijos. Šias lėšas rekomenduojama panaudoti kaimo ar miestelio teritorijai prižiūrėti, prie tvarkymo darbų daugiausia prisidėjusiems bendruomenių nariams paskatinti.
Balai ir už ežių priežiūrą
Konkurso komisija, skatindama sodiečius puoselėti kaimų tvarkymo tradicijas, daugiausia balų skyrė už bendrųjų plotų – gatvių, šaligatvių, pakelių, vandens telkinių pakrančių, autobusų stotelių priežiūrą.
Ne mažiau dėmesio skirta ir ūkiniams kiemams, keliukams, sodams, daržams, net ežioms ir galulaukėms. Pasak R.Banevičiaus, apleistos pakelės ar ūkinė dalis gali sugadinti kad ir gražiausiai išpuoselėtų bei gėlynuose skendinčių sodybų ir bendrą viso kaimo vaizdą.
„Nebus gražu, jei žmonės blizgins tik savo kiemus, o už tvoros styros piktžolės. Džiugu, kad vis daugiau sodiečių tai supranta”, – kalbėjo rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas.
Komisija taip pat domėjosi, ar tvarkant buitines atliekas, nuotekas, mėšlą laikomasi sanitarijos ir aplinkosaugos normų.
Tvarkytis tapo įprasta
„Mūsų tikslas – ne konkursai, o kaimo vaizdas ir įvaizdis. Mes nuosekliai tvarkomės nuo ankstyvo pavasario, nelaukdami respublikinių talkų. Į jas susirenka šimtai žmonių. Šiemet pavasarį dėl didelio potvynio turėjome dar daugiau darbo”, – aiškino gyventojų bendruomenės „Piniava” pirmininkas Zigmantas Babilas.
Priemiestinėje Piniavos gyvenvietėje yra daug bendrųjų plotų, kuriuos bendruomenė nuolat tvarko ir stengiasi pritaikyti gyventojų reikmėms. Lėvens upės pakrantėje įsikūrę piniaviečiai tvarko paupį, įsirengė sporto ir poilsio zoną. Bendruomenė turi įsigijusi nedidelį traktoriuką žolei pjauti.
„Kas savaitę ar dvi pjaudami žolę formuojame veją. Bendrųjų plotų tvarkymas jau nekelia problemų. Dėl šių pastangų mūsų gyvenvietėje pabrango nekilnojamasis turtas”, – tvirtino bendruomenės pirmininkas.
Paįstriečiai tvarko ne tik savo kiemus, bet ir gyvenvietės pakeles, kitas teritorijas. Pasak bendruomenės pirmininko Rimanto Pranio, šiemet bendruomenei tvarkytis daug padėjo įsteigta nauja Paįstrio seniūnija.
Paįstrio bendruomenė užsimojusi estetiškai sutvarkyti centrinę miestelio gatvę. Jau pradėtas remontuoti senasis raudonų plytų parapijos pastatas, kurį ketinama pritaikyti bendruomenės reikmėms.
Pasak R.Pranio, suremontuotas senasis klebonijos pastatas įprasmins Paįstryje kunigavusio poeto Jurgio Tilvyčio-Žalvarnio atminimą. Jo rūpesčiu 1910 metais Paįstryje buvo pastatyta medinė bažnyčia. Tvirtinama, kad kunigas norėjęs bažnyčią statyti iš raudonų plytų, tačiau jų teužtekę parapijos namams.
„Ten, kur bendruomenė dirba ranka rankon su seniūnija, kraštiečių klubais ar kitomis visuomeninėmis organizacijomis, daugiau nuveikiama”, – tvirtino bendruomenių sąjungos pirmininkas R.Banevičius.
