Lietuvai reikia stebuklo, kad per artimiausius dvejus metus įgyvendintų ES reikalavimus atliekų tvarkymo srityje.
Aplinkos ministerija tikisi įpareigoti gamintojus tvarkyti atliekas realiai, o ne popieriuje.
Kaip rašoma dienraštyje „Vilniaus diena”, milžiniškos investicijos ir Europos Sąjungos parama, išleista atliekų tvarkymo sistemai sukurti, Lietuvoje kol kas neduoda apčiuopiamų rezultatų. Atvirkščiai, rodikliai kasmet tik blogėja. Prieš kelerius metus sąvartynuose buvo šalinama apie 86 proc. atliekų, o dabar – net 90 proc.
Taigi vos 10 proc. šiukšlių yra rūšiuojama ir perdirbama.
Turint tokius skaičius prieš akis, akivaizdu, kad Lietuva nesugebės įgyvendinti užsibrėžto tikslo – 2013 m. net 50 proc. atliekų srauto rūšiuojama ir perdirbama, perpus sumažintas bioskaidžių atliekų kiekis sąvartynuose, o elektronika, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, lempos ir pan. net nepatenka į sąvartynus.
Visa tai reiškia, kad tik laiko klausimas, kada mūsų šalis sulauks ES institucijų dėmesio ir grasinimų milžiniškomis baudomis už nesugebėjimą išsikuopti.
Atliekų tvarkymo sistemos ydas galutinai atskleidė ekonomikos sunkmetis, kai įmonėms ėmus taupyti dar daugiau atliekų pradėjo keliauti į sąvartynus.
Paklausti, kodėl šiandien turime tokią apgailėtiną padėtį atliekų tvarkymo srityje, specialistai vardija keletą dalykų: mentalitetas, neveikianti gamintojo atsakomybė, ydingai pradėta ir įgyvendinama atliekų tvarkymo sistemos pertvarka.
Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų departamento vadovė Vilma Karosienė teigė, kad prieš metus ministerija parengė teisės aktų, numatančių atliekų tvarkymą ir gamintojo atsakomybę, pataisas. Lygiai metus šie pakeitimai buvo derinami ir tik prieš porą savaičių pagaliau pasiekė Vyriausybę.
Pirmadienį AM atstovai Vyriausybės nariams pasakos, kokią mato šalies komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kokie pokyčiai turi įvykti, kad Lietuva įvykdytų savo įsipareigojimus ES, pristatys siūlomas teisės aktų pataisas.
Vienas svarbiausių ministerijos siūlomų pakeitimų – įgyvendinta gamintojo atsakomybė.
Nors ir dabar galiojantys teisės aktai numato, kad už tam tikrų atliekų tvarkymą yra atsakingi gamintojai ir importuotojai, ministerija pripažįsta, kad sistema neveikia, todėl ir kaupiasi šiukšlės sąvartynuose.
„Šiuo metu už atliekų tvarkymą sumoka gyventojai ir tai daro du kartus: mokėdami už pakuotę ir už komunalinių atliekų tvarkymą. Gamintojai nieko nemoka, panaudotas pakuotes tiesiog surinkdami iš prekybos centrų. Siūlomais pakeitimais siekiama, kad gamintojų pinigai būtų realiai skiriami atliekoms tvarkyti ir pasiektų savivaldybes ar jose veikiančias komunalinių atliekų tvarkymo įmones”, –dienraščiui „Vilniaus diena” kalbėjo bendrovės „Ekokonsultacijos” vadovaujanti partnerė Lina Šleinotaitė-Budrienė.
Pašnekovės teigimu, pagrindinė dabartinės atliekų tvarkymo sistemos bėda – nepakankama kontrolė. Ta pati problema gali pakišti koją ir įgyvendinant naujus pasiūlymus. „Aš kelis kartus klausiau ministerijos atstovų, kaip bus vykdoma kontrolė, tačiau atsakymo negavau”, – kalbėjo pašnekovė.
Nors atvirai pripažįstama, kad šiandien gyventojai moka už šiukšlių tvarkymą, niekas nedrįso pasakyti, ar dėl naujųjų ministerijos siūlymų žmonėms atpigtų komunalinių atliekų tvarkymas. „Kainos, už kurias atliekos tvarkomos Lietuvoje, neatitinka tiesos. Tad ateityje atliekų tvarkymas turi brangti”, – prognozavo L. Šleinotaitė-Budrienė.
