Valdininkų kalbos, jog Klaipėdoje šiluma pabrango trisdešimčia proc., gyventojus privertė griebtis skaičiavimų. Jie parodė, kad kainos išaugo dvigubai.
Komentaras papiktino gyventojus
Dienraštis „Klaipėda” gruodį ne kartą rašė, jog uostamiesčio gyventojams šildymas, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pabrango per 50 proc.
„Žinių radijui” publikaciją komentavusi Klaipėdos miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė pareiškė, kad laikraštis pateikė netikslią informaciją. Ji patikslino, kad klaipėdiečiams šildymas pabrango 29 proc. J.Simonavičiūtė aiškino, kad pirmąsias sąskaitas už šildymą klaipėdiečiai gavo dar lapkritį, tačiau jos ažiotažo nesukėlė, nes butai spalį buvo šildomi tik tris dienas.
Klaipėdiečius papiktino vicemerės pasvarstymai. Sąskaitų palyginimas už tą patį laikotarpį rodo kur kas didesnį pabrangimą.
„Nesuprantu, kodėl vicemerė klaidina klaipėdiečius? Aiškina, jog šildymas pabrango 29 proc., kai, lyginant sąskaitas, matyti, jog 50 proc. Kaip vicemerei ne gėda pateikti netikslią informaciją gyventojams?”, – klausė teisininkė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narė Zita Šličytė, gyvenanti Kūlių Vartų gatvės 5-ame name.
Pasak klaipėdietės, buto, kuriame gyvena, šilumos kaina seniai kelia įtarimą. Z.Šličytė tvirtino nesuprantanti, kodėl reikia mokėti taip brangiai. 69 kv. m bute gyvenanti teisininkė už šilumą moka daugiau nei kiti panašaus dydžio patalpose gyvenantys klaipėdiečiai.
Sąskaitos dydis šokiravo
Z.Šličytės sąskaita už patalpų šildymą lapkričio mėnesį siekė 412 litų. Pamačiusi sumą klaipėdietė nustebo, nes lapkritį oro temperatūra buvo teigiama, o jos bute – šalta.
„Turėjau įsijungti elektrinį šildytuvą. Kreipiausi kur tik galėjau, bet niekas nepasikeitė, o sąskaitą už šildymą gavau labai didelę”, – prisiminė teisininkė.
Klaipėdietė pasakojo, jog problemos dėl šildymo prasidėjo, kai pirmame aukšte prieš penkerius metus buvo įrengtos komercinės patalpos.
„Manau, tai viena iš priežasčių, kodėl šalta. Kyla įtarimas, kad moku dvigubai – ir už savo butą, ir už komercines patalpas”, – spėjo teisininkė.
Z.Šličytė apskaičiavo, kad jos buto šildymas mažiausiai pabrango 50 proc. Už vieno patalpos kv. m pašildymą tenka mokėti 5,95 lito, nors didelių šalčių dar nebuvo. O praėjusio šildymo sezono metu šalčiausiais mėnesiais – sausį, vasarį – vieno kv. m pašildymas siekė 4 litus.
Vanduo pabrango septyniskart
Įtarimų klaipėdietei sukėlė ir vandens pašildymo kaina. Už penkių kub. m vandens pašildymą moteris turi sumokėti 144 litus. Šalto vandens kaina siekia 8,67. Moteris apskaičiavo, kad vienas kub. m karšto vandens jai kainuoja 30,95 lito. Spalį ši suma siekė 6,70.
„Vienas kub. m karšto vandens pabrango penkis kartus, o pats pašildymas – septynis kartus ir kainuoja nebe 4 litus, o 28,80 lito. Čia gi taip pat šiluma. Tai apie kokį 29 proc. pabrangimą galime kalbėti? Nieko nelieka, kaip greičiau užsisukti karšto vandens čiaupą ir jo nebeatsukti. Kainos turi būti realios. Nė vienoje demokratinėje valstybėje tokių nerasi”, – piktinosi Z.Šličytė.
Svarbiausia, anot klaipėdietės, kad Kūlių Vartų gatvės 5-to namo gyventojai, už vieną kub. m karšto vandens mokėdami 30,59 lito, jo neturi. Iš čiaupo nuolat bėga šaltas. Šiltas vanduo atsiranda nuleidus maždaug 5–10 kibirų, o po to vėl pradingsta.
„Ar normalu, kai gyvendamos dviese su dukra sunaudojame 5 kub. m karšto vandens? Jo sunaudojimas būna dvigubai ar trigubai didesnis nei šalto. Nors iš karšto vandens čiaupo bėga šaltas, jis skaičiuojamas kaip karštas”, – tvirtino teisininkė.
Dėl vandens ir patalpų šildymo kainų teisininkė kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, uostamiesčio merą, Ūkio ministeriją, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.
„Įvyko nesusikalbėjimas”
Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė tvirtino negalinti pasakyti, kiek šiluma klaipėdiečiams pabrango lyginant 2007 ir 2008 m. lapkričius.
„Nelabai žinau, kokias sąskaitas pateikė įmonė „Klaipėdos energija”. Reikėtų pasidomėti”, – komentavo vicemerė. Pasak J.Simonavičiūtės, nesusikalbėjimas įvyko, nes šilumos kainos uostamiestyje 2008 m. buvo didinamos du kartus – nuo sausio ir nuo liepos.
„Komentuodama aš visada galvoju apie antrąjį pabrangimą – nuo liepos mėnesio. Kadangi šis kainos augimas gyventojams pasijuto prasidėjus šiam šildymo sezonui. Jei įvertinsime abu kainų didinimus, tai sąskaitos išaugo daugiau. Gali siekti 60 proc.”, – aiškino J.Simonavičiūtė.
Senamiestis moka brangiau
„Klaipėdos energijos” bendrovės Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis pripažino, jog šildymo kaina, lyginant 2007 ir 2008 m. lapkričių duomenis, gyventojams pakilo daugiau nei 60 proc., tačiau, kadangi pernai buvo šilčiau, sunaudota mažau šilumos,tad ir pabrangimas buvo mažesnis.
„Skirtinguose namuose jis buvo skirtingas. Taip ir turi būti. Nesandarūs, žemesni namai sunaudoja daugiau šilumos energijos. Kai kuriose naujos statybos, modernizuotuose namuose, kur buvo taupoma, sąskaitos neišaugo arba išaugo nežymiai”, – dėstė V.Zutkis.
Vadovas aiškino, jog pirmųjų sąskaitų už šildymą klaipėdiečiai sulaukė gruodį. Bendrovės „Klaipėdos energija” ataskaitinis laikotarpis yra nuo vieno mėnesio 28 iki kito 28 d.
V.Zutkis tvirtino, jog pagal sunaudojamą šilumos kiekį Kūlių Vartų 5-ame name neturėtų būti šalta. Pasak jo, senamiestyje esančiuose namuose visada sunaudojama daugiau energijos.
„Jei žmonėms kyla problemų dėl šildymo, jie iš karto turėtų kreiptis į šilumos ūkio prižiūrėtoją. Reikia aiškintis, kodėl taip yra. Prižiūrėtojas turi pasakyti, ką daryti, kad būtų užtikrintas kokybiškas šildymas. Dejavimas po mėnesio nebegali padėti”, – pabrėžė departamento direktorius.
V.Zutkis neneigė, jog lapkričio mėnesį Kūlių Vartų 5-ame name sunaudotas šilumos kiekis – nemažas. Tačiau tikino, jog butai negali mokėti už komercinių patalpų šildymą.
„Buvome gavę prašymą pasidomėti šildymu šiame name. Apskaitos prietaisas veikia. Gedimų nenustatyta. Komercinėje patalpoje šildymas nėra atjungtas. Tikrai nėra taip, kad gyventojai moka už kitų patalpų šildymą. Kiek šilumos buvo sunaudota, tiek ir paskirstyta”, – komentavo direktorius.
