Ekoklima

Šilumos kainos kanda nevienodai

Šilumos kainos kanda nevienodai

Per metus šilumos kaina tarp didžiųjų miestų labiausiai šoktelėjo Vilniuje. O Kaunas pirmąkart pateko į brangiausiai mokančių miestų dešimtuką.

2011-ųjų sausį pigiausia šilumos kilovatvalandė buvo tuose pačiuose miestuose, kaip ir šių metų sausį.

Dar vienas pokytis – praėjusių metų sausį mažiau nei 20 centų už kilovatvalandę mokėjo 5 Lietuvos miestų gyventojai. Šįmet – jau nė vieno.

Tai rodo, kad biokuras brangsta. Pigiausiai šildomi tie miestai, kuriuose deginamos medienos atliekos.

Skolas tenka grąžinti

Mažiausiai už pagamintą šilumą šį sausį mokės Tauragės, Ignalinos, Radviliškio, Molėtų, Utenos, Širvintų, Šilalės, Varėnos, Birštono ir Mažeikių gyventojai.

Čia kaina svyruoja nuo 20,44 iki 22,56 cento už kilovatvalandę (ct/kWh).

Pigiausiai šilumą Lietuvoje tiekiančių Tauragės šilumos tinklų vadovas Vaclovas Karbauskis pastebėjo, kad ne visi tiekėjai, kurie šilumą gamina degindami biokurą, gali pasiūlyti mažą kainą.

„Reikia nemažų investicijų biokuro katilams. Tam tenka skolintis. Vėliau skola įskaičiuojama į kainą“, – teigė V. Karbauskis. Tauragėje biokuro katilai pastatyti 2006 metais, tačiau skolintis jiems, pasak pašnekovo, neprireikė.

Tuo tarpu Biržuose šilumos kaina yra viena didžiausių Lietuvoje – 33,16 ct/kWh.

Šis miestas yra trečias pagal šilumos kainas Lietuvoje, nors 80 proc. šilumos Biržuose pagaminama deginant biokurą. Panaši padėtis ir Skuode bei Kazlų Rūdoje.

Kaunas – tarp brangiausių

Biržų šilumos ūkį išsinuomojusi privati bendrovė.

Apskritai brangiausiai už šilumą mokančių miestų sąraše daugiausia yra verslininkams išnuomoti šilumos ūkiai.

Per metus brangiausios šilumos miestų dešimtukas šiek tiek pasikeitė, tačiau Prienai tvirtai išlaiko lyderio pozicijas – 34,30 ct/kWh.

Dešimtuke – ir trys miestai, kuriems šilumą tiekia savivaldybės įmonės. Šalčininkai ir Pakruojis jau pernai sausį buvo atsidūrę „lyderių“ gretose.

Tuo tarpu šiais metais jau ir Kaunas pirmąsyk pateko į miestų, kuriuose brangiausia šiluma, dešimtuką.

Pastarajame atsidūrusiuose miestuose šildymas kainuoja nuo 31,44 iki 34,3 ct/kWh.

Nepadėjo ir „Gazprom“

Analizuojant penkių Lietuvos didmiesčių šilumos kainas kilovatvalandės kaina panašiai didėjo beveik visur.

Per metus šilumos kilovatvalandės kaina Kaune ūgtelėjo 5,85 centais – nuo 25,59 iki 31,47 ct/kWh.

Tuo tarpu dar 2010 metais kauniečiams šilumos kaina buvo mažesnė nei šalies vidurkis – 20,81 ct/kWh.

„Šilumos kaina per metus didėjo apie 20 proc., o Kauno elektrinės perkamos dujos pabrango apie 30 proc.“, – pagrindinę priežastį įvardijo „Kauno energijos” atstovas Ūdrys Staselka.

Miesto gyventojams šilumą tiekia „Kauno energija“, o ją gamina koncernui „Gazprom“ priklausanti miesto elektrinė.

Vilniuje – kainų šuolis

Per metus šiluma Vilniuje pabrango labiausiai iš didžiausių šalies miestų.

Praėjusių metų sausį šilumos kilovatvalandė Vilniuje kainavo 6,23 cento pigiau nei šį mėnesį – atitinkamai 23 ir 29,33 ct/kWh.

Tuo tarpu lygiai prieš dvejus metus vilniečiams kilovatvalandė kainavo kone 10 centų pigiau – 20,75 ct.

„Vilniaus energijos“ atstovai, kaip ir kauniečiai, kaltę verčia gerokai pabrangusioms dujoms. Vos 10 proc. šilumos Vilniuje pagaminama deginant biokurą.

Skiria dalį pelno

Dėl konkurencijos tarp šilumos tiekėjų Klaipėda visada išsiskyrė mažesnėmis kainomis.

Tačiau dėl pabrangusių dujų uostamiesčio gyventojams šilumos kilovatvalandės kaina per metus išaugo 5,69 cento – nuo 21,15 iki 26,84 ct.

Prieš dvejus metus klaipėdiečiai už kilovatvalandę mokėjo tik po 19 centų. Dabar tokia kaina negalėtų pasigirti nė vienas šalies miestas.

Panašiai šiluma per metus pabrango ir šiauliečiams – nuo 24,20 iki 29,82 ct. Tik Panevėžyje tarifas padidėjo simboliškai – 1,49 cento. Dabar čia kilovatvalandė kainuoja 24,05 ct.

„Panevėžio energija“ 60 proc. šilumos pagamina degindama gamtines dujas.

Tačiau bendrovės atstovai teigia šilumos kainai mažinti skiriantys 20 proc. uždirbto pelno. „Panevėžio energiją“ valdo miesto savivaldybė.

Pasak rinkos analitikų, savivaldybei priklausančios šilumos įmonės Lietuvoje dažnai iš pelno dotuoja šilumos kainas.

Tuo tarpu katilines išsinuomoję verslininkai linkę dirbti pelningai.

Deginant biokurą didėja sąnaudos

Šilumininkų darbo užmokestis skaičiuojant šildymo kainą irgi nemažai lemia. Skirtinguose miestuose darbuotojų atlyginimams tenkanti tarifo dalis gerokai skiriasi.

Paprastai darbo užmokesčio dalis kilovatvalandės kainoje didžiausia ten, kur šildomasi biokuru. Taip yra Ignalinoje, Širvintose ir kituose miestuose bei miesteliuose, kurie šildomi deginant biokurą.

„Tai lengva paaiškinti. Prižiūrėti dujų katilą didelių sąnaudų nereikia – atsuki sklendę, ir viskas, o deginant biokurą reikia daugiau žmonių, darbo ir dėmesio. Surinkti, suvežti medienos atliekas kainuoja, o tai atsispindi ir tarife“, – aiškino Tauragės šilumos tinklų vadovas V. Karbauskis.

Druskininkuose ir Alytuje šiluma gaminama tik deginant dujas, tačiau darbuotojų atlygio dalis tarife yra keletą kartų mažesnė nei ten, kur naudojamas biokuras.

Nepaisant to, kainų skirtumas tarp dujų ir biokuro išlieka milžiniškas – 2,25 karto. „Net ir įdarbinus daugiau žmonių, biokuras vis tiek garantuoja mažesnę šilumos kainą“, – tikino Tauragės šilumos tinklų vadovas.

Tiesa, per metus biokuras pabrango apie 17 proc. Augant jo poreikiui, kaina turėtų toliau didėti.

Brangiausi miestai (2012 m. sausis):

Prienai – 34,3 ct/kWh

Pakruojis – 33,72 ct/kWh

Biržai – 33,16 ct/kWh

Joniškis – 32,78 ct/kWh

Alytus – 32,71 ct/kWh

Anykščiai – 32,7 ct/kWh

Trakai – 32,33 ct/kWh

Druskininkai – 31,89 ct/kWh

Kaunas – 31,47 ct/kWh

Šalčininkai – 31,44 ct/kWh

Statys jėgaines

Praėjusią savaitę buvo paskelbta apie ketinimus statyti dvi didžiules naujas elektrines, kurios gamintų ir šilumą.

Prancūzijos koncernas „Dalkia“ į biokuro jėgainės statybą Vilniuje ketina investuoti 500 mln. litų. Skelbiama, kad jai pradėjus veikti šildymo kaina vilniečiams sumažėtų maždaug 20 procentų.

Statybos gali prasidėti dar šių metų pabaigoje, jos truktų maždaug 3 metus.

Tuo tarpu Suomijos kompanijos „Fortum“ valdoma bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ pradeda rengti naujos Kauno kogeneracinės jėgainės statybos planą. Projekto vertė gali siekti iki 200 mln. eurų (690 mln. litų).

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje 5 hektarų sklype iki 2016 metų planuojama pastatyti iki 200 megavatų galios (150 MW – šilumos ir iki 50 MW – elektros galios) elektrinė yra valstybinės svarbos energetikos objektas, kuriam būtina parengti plėtros planą.

Marius Jokūbaitis

TAIP PAT SKAITYKITE

Rehau
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu