Vakar prasidėjusio naujo šildymo sezono vieni klaipėdiečiai laukė kaip išganymo, kiti – net ir stipriai atvėsus orams bei nuo ryto iki vakaro pliaupiant lietui nematė reikalo įjungti šildymą „taip anksti”.
Nepaisant skirtingų nuostatų, šiluma, už kurią mokėsime beveik 30 proc. brangiau, visų namus turėtų pasiekti per 3 dienas.
6 namų valdas administruojančios bendrovės „City service” atstovas spaudai Vilius Mackonis teigė, kad vakar daugiabučių namų šildymo sistemas prižiūrintys darbuotojai apėjo visus jiems priskirtus namus ir įjungė šildymą. Šiandien ir rytoj jie vėl keliaus tais pačiais maršrutais, tikrindami, ar viskas gerai, ar šyla visi butai.
„Pirmas tris dienas gyventojus prašome būti kantrius bei sudaryti galimybę prižiūrėtojams patekti į butus ir nuorinti radiatorius. Kaip ir kasmet, gali būti, kad kurio nors namo viršutinių aukštų gyventojai bus išvykę ar pamirš nuorinti radiatorių. Gal galima jiems priminti, o jei ir po 3 dienų radiatoriai šilti nepradės, gyventojai turėtų skambinti mūsų avarinei tarnybai numeriu 1305”, – sakė V. Mackonis.
Nuorinti radiatorius ir nešaldyti kaimynų prašomi ir kitų namų valdų ar daugiabučių namų bendrijų namų viršutinių aukštų gyventojai.
Šilumą uostamiesčiui tiekiančios bendrovės „Klaipėdos energija” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento vadovas Virginijus Zutkis priminė, jog administratoriai privalo užtikrinti, kad bute būtų ne mažiau nei 18 laipsnių šilumos.
Vieni šals, kiti – keps
Beje, kasmet dalis senų, nerenovuotų daugiabučių gyventojų keikia šilumininkus, kad, nors už šildymą moka pagal buto plotą, tačiau tuo metu, kai namo kaimynai mėgaujasi šiluma, jų butuose termometro stulpelis nepakyla aukščiau 14 laipsnių. Šildymo sistemų prižiūrėtojų vizitas bute tokiais atvejais baigiasi standartine fraze: nieko pakeisti negalime, nes namas senas, nebent – renovuoti visą sistemą.
V. Zutkis aiškino, kad šildymo sistemų prižiūrėtojai privalo nustatyti tikslią priežastį, kodėl radiatoriai net esant didžiausiems šalčiams – vos drungni, ir gyventojus per administratorių informuoti, ko reikia imtis.
„Aš nesakau, kad būtinai tai turi būti padaryta nemokamai – galbūt iš tiesų reikia kapitalinio šildymo sistemos remonto, bet užtikrinti normalią temperatūrą bute yra administratoriaus kompetencija. Žmogų laikyti esant 13 laipsnių ir sakyti, kad nieko negalima padaryti, – nenormalu, ir taip neturi būti”, – sakė V. Zutkis.
V. Mackonis teigė, kad priežasčių, kodėl vienas butas šyla, o kitas šąla – daugybė, tačiau pripažino, kad viena iš jų gali būti ne senos šildymo sistemos bėdos, o savavališkas papildomų radiatorių sekcijų įsirengimas bute.
„Tokiais atvejais teisininkai kalba, kad šąlantys gyventojai galėtų iš papildomas sekcijas įsirengusių kaimynų prisiteisti kompensaciją arba sistemos atstatymą į buvusią padėtį”, – sakė jis.
Pasak V. Mackonio, išeitis galėtų būti ir daviklinės šilumos apskaitos sistemos įsirengimas name, leidžiantis greitai pamatyti, koks realus šilumos energijos kiekis cirkuliuoja kiekviename bute ir pateikti sąskaitą pagal tai, o ne pagal buto kvadratūrą.
Tačiau V. Zutkis sako, kad ir daviklinė šilumos sistema – ne panacėja.
„Tai kažkiek padeda, bet net ir tuose namuose, kurie modernizavosi ir įsirengė dvivamzdę daviklinę šildymo sistemą, daug konfliktų, daug nepatenkintų: kaimynas su kaimynu vis tiek pešasi. Nes jeigu vienas užsuko, kitame bute radiatorius atšalo, jis turi irgi atsukti, nors butas tuščias. Tik ten, kur yra bendruomenė, kur kaimynas su kaimynu kalbasi, sprendžia kartu problemas, yra kitaip”, – teigė V. Zutkis.
Jis pridūrė nematąs kito vaisto kaip tik šilumos sistemos modernizacija.
„Ar žmonės elektrą naudos, ar statys dujinę katilinę prie namo, ar mūsų šilumą naudos, vis tiek pigu nebus, jei tą šilumą išleis pro kiaurus langus, duris ir jeigu namo vidaus šildymo sistema nesubalansuota. Aišku, žmonės nusipirko butus namuose, pastatytuose tarybiniais metais, kurie niekaip neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, ir galvoja, kad nusipirko tvirtoves, ką nori, tą darys. Deja, taip neišeina – namas turi tik vieną stogą, vieną šildymo sistemą”, – mano V. Zutkis.
Pasak jo, pernai daugiausia šilumos suvartojo bendrovių „Vitės valdos”, „Mūsų namų valdos” ir „Paslaugos būstui” administruojamų daugiabučių gyventojai. Mažiausia šilumos – 2-2,5 karto mažiau – sunaudoja naujos statybos arba modernizuoti namai.
