Politikai prieš rinkimus žada dar kurį laiką išsaugoti Ignalinos atominę elektrinę (IAE) ir pastatyti naują. Tačiau nacionalinio investuotojo „Leo LT” strategijoje aiškiai parašyta – naujos elektrinės gali ir nebūti.
Vakar Vyriausybėje buvo pristatyta nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT” strategija. Dokumente, turinčiame numatyti būtiniausius darbus, konkretumo nedaug. Kol kas nežinoma, nei kokios galios bus būsima elektrinė, nei kada bus skelbiamas konkursas pirkti reaktorius, kokie bus reikalavimai, nei iš kur atsiras naujai atominei reikalingi milijardai litų. Tai numatyti reikėtų kuo greičiau, nes trečiadienį Europos Komisijos (EK) vadovas José Manuelis Barroso premjerui Gediminui Kirkilui aiškiai pasakė, kad diskusijų dėl IAE veiklos pratęsimo nebus.
Po slaptumo skraiste pridengtoje „Leo LT” veiklos iki 2022 m. strategijoje numatyti aštuoni rizikos veiksniai, galintys lemti, kad naujos atominės elektrinės projektas liks neįgyvendintas. Dar dešimt veiksnių galėtų sutrukdyti jį įgyvendinti laiku ar pabranginti.
Nauja atominė jėgainė gali būti nepastatyta, jeigu vėluotų ar būtų neatlikti papildomi darbai Lietuvoje, sutriktų žemės išpirkimas, dėl „Leo LT” finansinio pajėgumo, elektros gamybos kainos svyravimo rinkoje, projektą įgyvendinančių asmenų kompetencijos, netinkamos partnerystės schemos, galimybių panaudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumą.
Tačiau ūkio ministras Vytas Navickas ir bendrovės „Leo LT” vadovas Rymantas Juozaitis šventai įsitikinę, kad viskas bus gerai.
„Atominę statysime. Matome dar šiokių tokių grėsmių ir iššūkių, bet šiandien labai daug aptarėme ir kliūtis įveikiame vieną po kitos”, – kai buvo pristatyta „Leo LT” strategija, optimistiškai kalbėjo ūkio ministras.
Tačiau „Leo LT” užmojai mažėja. Mat dabar žadama statyti trečdaliu mažesnio galingumo elektrinę, nei buvo planuota anksčiau. Esą galiojant dabartinei kainų reguliavimo sistemai nacionalinis investuotojas pradžioje galės pastatyti du naujos atominės reaktorius, kurių kiekvieno galingumas siektų po 1100 megavatų (MW). Tai 1200 MW mažiau, nei kalbėta anksčiau.
R.Juozaitis įsitikinęs, kad tai bus galinga jėgainė. Lietuva sieks apie 1300 MW galios dalies, likusią dalį (900 MW) planuojama padalyti kitoms projekto partnerėms. Tačiau vien tik Lenkija reikalauja 1200 MW, o kur dar kitos projekto partnerės Latvija ir Estija.
Ateityje gali kilti ir daugiau nesklandumų. Briuseliui nacionalinio investuotojo bendrovės kūrimas jau dabar kelia nemažai įtarimų. Įsigilinę ES biurokratai gali rasti ir rimtų pažeidimų. Tada veikiausiai tektų stabdyti ir visą atominės elektrinės projektą. Steigiant energetikos milžiną „Leo LT” EK daugiausia abejonių kelia pasirinktas privatus partneris. EK taip pat prašo Vyriausybės pagrįsti metodą, pagal kurį „Vilniaus prekybos” grupė buvo išrinkta geriausia konkurso dalyve privatizuojant VST (tuomet – Vakarų skirstomuosius tinklus) 2003 m.
