Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas tapo aktualus pabrangus centralizuotam šildymui. Saulės, vėjo ar žemės energijos ištekliai nuolat atsinaujinantys, o jų panaudojimas buityje efektyvus, tvirtina tokios energijos šalininkai. Tuo tarpu skeptikų nuomone, saulės Lietuvoje maža, todėl jos energijos panaudojimas neefektyvus. Visgi nepasaint to, Lietuvoje vis daugiau žmonių savo būstams šildyti pasirenka alternatyvius energijos šaltinius.
Žemės energija šildo
Prieš trejus metus Kaune įsikūrusios bendrovės „Geoterminis šildymas” vadovė Jolita Šilerienė įsitikinusi, kad geoterminis šildymas – viena iš pagrindinių ateities šildymo sistemų. Nors pradinė investicija nemaža (gali svyruoti nuo 30 iki 50 tūkst. litų), geoterminis šildymas greitai atsipirks.
Pasak J.Šilerienės, geoterminio šildymo populiarumui įtakos turėjo tradicinių kuro rūšių pabrangimas: „Malkos, dujos, skystas dyzelinas brango, todėl gyventojai norėdami gyventi taupiau pradėjo ieškoti kitų alternatyvų. Geoterminio šildymo sistema saugi, ekologiška, patogi, nereikia įrenginėti papildomos katilinės – šilumos siurbliui tereikia kokių 3 kvadratinių metrų ploto”, – privalumus vardijo pašnekovė.
Pasak jos, priklausomai nuo šilumos poreikio ir šeimos įpročių, per sezoną apšildyti 100 kv. m namą gali kainuoti nuo 700 iki 1 tūkst. 200 litų. Šitiek reikės mokėti už elektrą, kurią sunaudoja šilumos siurblys.
„Geoterminis šildymas yra trijų būdų, kai naudojami žemės, oro arba vandens šaltiniai. Patalpoje statomas šilumos siurblys, kuris sugeba paimtą energiją paversti šiluma”, – pasakojo „Geoterminio šildymo” direktorė J.Šilerienė.
Kauniečių įmonė daugiausia geoterminio šildymo sistemų įrengia Kauno ir Vilniaus regionuose, tačiau neatsilieka ir Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės bei Mažeikių gyventojai.
„Manau, kad šios sistemos ateityje populiarės. Nors gyvenamųjų namų statybos tempai sulėtėjo, geoterminį šildymą pradės įsirenginėti jau pastatytų gyvenamųjų namų savininkai, kurie norės renovuoti savo šildymo sistemas”, – įsitikinusi J.Šilerienė.
Jeigu namo šeimininkas nusprendė įsirengti geoterminį šildymą, o prieš tai namą šildė dujomis, skystu dyzelinu ar elektra, tai investicijos į naują sistemą atsipirks per 3-5 metus. Jeigu namas buvo šildomas kietu kuru, pavyzdžiui, malkomis, tai investicijos į geoterminį šildymą atsipirks per 10-15 metų.
Saulė ir vėjas – efektyvu
Kaune įkurta bendrovė „Saulės energija” nuo 1999 metų projektuoja, įrengia ir prižiūri fotoelektrines bei hibridines saulės ir vėjo mikroelektrines. Pasak įmonės vadovo Edmundo Žilinsko, paskutiniuosius kelerius metus išryškėjo autonominių elektrinių paklausa. „Tiesiog žmogus nori savo individualiame name turėti tokią minielektrinę, kuri iš saulės ir vėjo gamintų elektros energiją”, – portalui patikslino E.Žilinskas.
Pasak jo, nereikia klausyti skeptikų, kurie tikina, kad saulės Lietuvoje mažai, todėl toks energijos šaltinis neefektyvus: „Efektas pasiekiamas sujungus kelis alternatyvius energijos šaltinius – saulės ir vėjo. Kompleksinės jėgainės visame pasaulyje naudojamos, tad kuo Lietuva blogesnė? Saulės mažai ir Danijoje, tačiau jos energiją naudoja šimtai gyventojų”, – tikino pašnekovas.
Saulės kolektoriai dažniausiai naudojami vandens šildymui. Specialistai teigia, kad Lietuvoje saulės energijos panaudojimo galimybės labai plačios, tačiau efektyviausia naudoti saulės energiją, kad ši gamintų elektrą. „Šitaip saulės energija panaudojama įvairiuose įrenginiuose, kurie apšildo namus, kaitina vandenį, kitaip tariant, tai netiesioginis saulės energijos panaudojimas”, – vardijo E.Žilinskas.
Vokiečiams privaloma
Pagal naują Vokietijos Žaliųjų partijai priklausančio mero potvarkį nuo spalio 1-osios ant visų naujai statomų ir remontuojamų namų stogų Marburge bus privaloma įrengti saulės kolektorius.
Apie 80 proc. visos namų ūkyje sunaudojamos energijos tenka karštam vandeniui ir šildymui. 20-40 proc. šios energijos galima pagaminti naudojant saulės kolektorius. Saulės pagamintą energiją pastatų savininkai galės naudoti ne tik savo namų ūkio reikmėms, bet dar ir parduoti – valstybė yra įsipareigojusi 20 metų į priekį supirkti saulės kolektorių pagamintą energiją ir už kiekvieną kilovatvalandę mokėti 49 euro centus (1,69 lito). Vokietijos gyventojai dabar už kilovatvalandę moka tik 19,7 euro centų (0,68 lito).