Butuose gyvenantys silpnesnės širdies klaipėdiečiai turėtų valerijonus laikyti netoli savęs – netrukus bus pradėtos išnešioti pirmosios didesnės sąskaitos už šilumą.
Šiandien ims spausdinti
Miesto gyventojai sąskaitų už butų šildymą sulauks šios savaitės pabaigoje. Pasak bendrovės „Klaipėdos energija” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, šiandien jos bus išsiųstos atspausdinti.
Uostamiesčio gyventojams šiluma šiemet jau pabrango 57 proc. – nuo sausio 27 ir nuo liepos 29. Planuojama, jog dar apie 20 proc. ji brangs nuo artėjančių metų vasario. V.Zutkis dar negalėjo pasakyti, kokio dydžio sąskaitas gaus klaipėdiečiai.
„Šis lapkritis buvo šiltesnis nei pernai. Energijos suvartota mažiau”, – teigė V.Zutkis.
Klaipėdiečius jau spėjo šokiruoti vieno kubinio metro vandens pašildymo kaina. Liepojos gatvės 2 namo gyventojai už tai mokėjo beveik 45 litus. Į panašią situaciją pakliuvo ir Kretingos gatvės 65 daugiabučio gyventojai. Jie už kubinio metro vandens pašildymą jau kelis mėnesius moka 30 litų.
Kaina – teisinga
V.Zutkis aiškino, jog kiekvieną mėnesį ši kaina gali svyruoti dėl įvairių priežasčių. Kaip vieną pagrindinių jis įvardijo tai, jog vartotojai netiksliai deklaruoja suvartotą vandens kiekį.
Tačiau už skaitiklius atsakinga įmonė „Klaipėdos vanduo” patikrinimus atlieka kartą per ketverius metus arba kilus įtarimui.
Pasak V.Zutkio, didelę įtaką vandens pašildymo kainai daro namo vamzdynų būklė, avarijos.
„Jei yra tokia kaina, vadinasi, taip ir turi būti. Šie skaičiai byloja ne tai, kad brangu, bet tai, kad name kažkas negerai. Jei pastatas tinkamai eksploatuojamas, kainos būna normalios. Žmonės turėtų kreiptis į namo administratorius”, – pabrėžė V.Zutkis.
Kreiptis būtina raštu
Bendrovės „Paslaugos būstui” direktorė Regina Uznienė pabrėžė, jog pagrindinė priežastis, kodėl kaina už vandens pašildymą išauga, – vartotojai netiksliai deklaruoja karšto vandens kiekį.
„Mes už skaitiklius neatsakome. Įmonė „Klaipėdos energija” atsakingiau turėtų žiūrėti į tokius netikslumus. Vamzdynas ir šilumos energijos sunaudojimas neturi jokio ryšio”, – dėstė R.Uznienė.
Vartotojai, kuriems kyla įtarimų dėl vandens pašildymo kainos, gali kreiptis į Valstybinės energetikos inspekciją.
„Bandysime išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų. Kiekvieną atvejį reikia analizuoti atskirai. Vartotojas turėtų kreiptis raštu bei pateikti sąskaitas, tiekėjo, administratoriaus raštiškus paaiškinimus”, – tvirtino Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Viktoras Alekna.
Paklaustas, ar tarnyba neužsiima kontrole be vartotojo skundo, atsakė: „Geriausia kontrolė – patys vartotojai. Kai tiesos nepavyksta atrasti jiems, įsikišame mes”.
Žada atlikti tyrimą
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė pabrėžė, jog 30 ar 40 litų kaina už vieno kubinio metro vandens pašildymą yra nenormali. Valdininkė planuoja dėl to atlikti tyrimą.
Pasak K.Vintilaitės, Klaipėdos savivaldybėje yra išskirtinė situacija – šalto vandens tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas. Dėl to susidaro tokios kainų augimo problemos.
„Dauguma butų Klaipėdoje turi karšto ir šalto vandens skaitiklius. Tačiau kadangi nėra karšto vandens tiekėjo, įmonė „Klaipėdos energija” taiko kitokias atsiskaitymo sąlygas, nei būtų galima”, – tvirtino Vyriausybės atstovė.
K.Vintilaitės teigimu, jei bendrovė „Klaipėdos energija” būtų karšto vandens tiekėja, miesto taryba turėtų patvirtinti vieno kubinio metro karšto vandens kainą. Tada, anot jos, nesusipratimų nekiltų.
„Kaina būtų pagrįsta skaičiavimais, o vartotojai žinotų, kad atsiskaito pagal skaitiklį. Tada ir įmonė būtų suinteresuota aiškintis, kas nedeklaruoja vandens. Dabar pagrindinis dalykas – išsiaiškinti priežastis, kodėl keičiamos kainos”, – tvirtino K.Vintilaitė.
