Visoje šalyje vykdomą atliekų sektoriaus reformą lydi ir naujo mokesčio – vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą – įvedimas. Aplinkos ministerijos specialistų nuomone, rinkliava pagal gyventojų skaičių ar pagal būsto plotą turi tiek pranašumų, tiek ir trūkumų, tačiau turi būti taikoma.
„Yra savivaldybių, kurios taiko ne rinkliavos sistemą, o tarifą, bet vienareikšmiškai pasakyti, kuri sistema geresnė ar teisingesnė negalima. Patirtis rodo, kad atliekų turėtojų apskaita savivaldybėse yra netiksli – gyventojų, kurie deklaruoja savo gyvenamą vietą, skaičius yra mažesnis nei realus ten gyvenančiųjų skaičius. Todėl dažnai apmokėjimui pateiktas atliekų kiekis būna akivaizdžiai per didelis. Šiuo atveju, mokantys už paslaugą vartotojai sumoka ir už tuos, kurie naudojasi paslauga, bet už ją neatsiskaito”, – teigia Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis.
Anot jo, savivaldybių tarybos turi teisę pasirinkti teisingiausius ir labiausiai priimtinus komunalinių atliekų tvarkymo apmokestinimo principus. Rinkliavos dydis turėtų būti apskaičiuojamas taip, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas.
„Be abejo, rinkliavos dydis turi būti pagrįstas. Iš jo kuriama ir išlaikoma visa atliekų rūšiavimo, tvarkymo sistema. Rūšiuojant atliekas, mažėja į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis, todėl ilgainiui mažės mokesčiai už paslaugas. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane numatytas tikslas – iki 2013 metu perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip pusę komunalinių atliekų. Šiuo metu perdirbama tik apie 15 procentų”, – aiškino Aplinkos ministerijos sekretorius.
Jo teigimu, labai svarbu, kad gyventojui nereikėtų toli nešti ar vežti atliekų, kad atliekų surinkimo konteineriai, punktai ar aikštelės būtų kuo arčiau gyventojų. Artimiausiu metu panaudojant Europos Sąjungos lėšas Klaipėdos apskrityje bus pastatytos 7 naujos didelio gabarito atliekų bei 7 žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės.
