Tik liepos viduryje Klaipėdoje startavusi nauja atliekų tvarkymo ir apmokėjimo sistema įsibėgėja – vietinės rinkliavos surinkimas vyksta sklandžiai.
Nors iki pirmojo rinkliavos surinkimo etapo – rugpjūčio 15 d. – dar yra laiko, daugelis klaipėdiečių ją jau sumokėjo. Praėjusios savaitės duomenimis, į specialią miesto savivaldybės sąskaitą įplaukė apie 1,2 mln. litų – penktadalis sumos nuo miestiečiams išsiųstų mokėjimo pranešimų. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus vadovo Arvydo Piepaliaus teiravomės apie darbo tendencijas ir dažniausius interesantų klausimus.
– Ar daug žmonių kreipiasi į KRATC biurą?
– Interesantų srautas, palyginti su pirmosiomis dienomis, kai žmonės gavo mokėjimo pranešimus, ženkliai sumažėjo. Klaipėdiečiai ateina jau ne ginčytis dėl rinkliavos dydžių, o patikslinti savo turto duomenis, kad būtų perrašyti mokėjimo pranešimai. Daugeliu atvejų yra pasenę registro duomenys – žmonės neskuba susitvarkyti nuosavybės dokumentų. Arba štai: butą valdo du šeimininkai – abu gauna sąskaitas dėl rinkliavos. Ateina perrašyti sąskaitos vieno šeimininko vardu. Arba priešingai – po vienu stogu gyvenantys išsiskyrę sutuoktiniai prašo rinkliavos sumą padalinti dviem. Daug yra ir kitų situacijų: važiuoja gyventi kitur, parduoda, perka ir kt. Nemažai gauname prašymų dėl konteinerių pastatymo – jau užsakėme jų apie 100. Visus šiuos klausimus išsprendžiame pas mus biure, Tomo g. 2.
– Ką parodė pirmasis rinkliavos mėnuo?
– Turint galvoje, kad pirmuosius rinkliavos pranešimus klaipėdiečiai gavo tik po liepos 14 dienos, rinkliavos mokėjimo tempai viršijo mūsų lūkesčius. Per dvi savaites jau surinkta pakankamai lėšų, kad mieste būtų užtikrintas normalus atliekų tvarkymas kelis mėnesius. Tai yra pirmasis sėkmės ženklas, nes mūsų kolegoms kituose Lietuvos miestuose surinkti atliekų tvarkymo mokesčius sekasi kur kas sunkiau. Esame dėkingi klaipėdiečiams už sąmoningumą ir tikimės, kad toliau visi tvarkingai mokės rinkliavą. Antras svarbus dalykas – per liepos mėnesį iš miesto išvežta į Dumpių sąvartyną 500 tonų daugiau atliekų negu ankstesniais mėnesiais. Tai įrodymas, kad naujoji tvarka veikia kuo puikiausiai – vežėjai suinteresuoti išvežti daugiau šiukšlių, nes su jais atsiskaitoma už kiekvieną į sąvartyną pristatytą atliekų toną.
– Ne visi patenkinti naująja apmokėjimo sistema. Ar gyventojams bus kokių nors lengvatų dėl rinkliavos dydžių?
– Gauname ir registruojame tokius prašymus iš gyventojų, turinčių mažas pajamas. Jeigu rinkliavą pavyks surinkti sklandžiai, netrūks pinigų atsiskaityti už paslaugas su vežėjais, visai tikėtina, kad bus ekonominės prielaidos mažinti rinkliavą ne tik socialiai remtiniems visuomenės sluoksniams, bet ir visiems klaipėdiečiams. Tačiau nustatyti lengvatas, mažinti ar didinti rinkliavos dydžius – yra ne KRATC, o miesto tarybos kompetencija.
– Ar gaunate iš gyventojų pranešimų dėl neišvežtų šiukšlių?
– Gyventojai tvarkai mieste išties neabejingi – skambina kasdien, praneša netvarkos faktus. Atliekų vežėjai taip pat stengiasi dirbti geriau – štai po Jūros šventės sulaukėme palyginti mažai nusiskundimų. Tačiau kol kas dar vos ne kasdien tenka rašyti pažeidimų protokolus atliekų vežėjams, nes pasitaiko ir taip, kad konteineriai neištuštinami net savaitę. Atliekų tvarkymo kontrolė dar labiau sustiprės, jei miesto savivaldybės taryba pritars sprendimo projektui, kad dalis informavimo ir kontrolės funkcijų atitektų namų valdoms.
– Kokių mitų apie naują atliekų tvarkymo sistemą mieste tenka išgirsti?
– Oi, tų mitų labai daug. Kai kas netgi prilygina mus italų mafijai, vadina „šiukšlių karaliais” ir panašiai. Norėčiau pabrėžti, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras – tai ne privati bendrovė, o septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių bendra įmonė. Paprastai kalbant, esame „valdiška” įmonė. Netiesiogiai kiekvienas Klaipėdos gyventojas yra mūsų įmonės dalininkas. Tik kontroliuoja mus ne pavieniai klaipėdiečiai, o jų į valdžią išrinkti atstovai – savivaldybių politikai. Beje, ir visos mūsų surenkamos rinkliavos lėšos patenka į miesto biudžetą ir skiriamos tik atliekoms tvarkyti.
