Pažadai, kad, apšiltinus namą, jam šildyti žiemą bus sunaudojama nuo 50 iki 70 proc. mažiau šilumos energijos, neišpildyti. Rengiant investicinius projektus rezultatai buvo gerokai pervertinti.
Analizuoti keturi Kauno namai
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros užsakymu bendrovė „Miesto renovacija” parengė studiją „2009 m. daugiabučių namų modernizavimo programos stebėsena”. Dalį studijos sudaro konkrečių modernizuotų namų detali analizė.
Tyrimui buvo atrinkta 20 modernizuotų Lietuvos daugiabučių, iš jų keturi – Kaune. Visų Kaune nagrinėti pavyzdžiai rodo, kad pažadai, renovavus namą, sutaupyti nuo 50 iki 73 proc. šilumos energijos, neišsipildė. Faktiškai šilumos sąnaudos sumažėjo nuo 26 iki 41 proc.
Vienas pirmųjų Kaune buvo modernizuotas 114-asis penkiaaukštis Kovo 11-osios gatvėje. Tyrimo duomenimis, investiciniame plane buvo planuota sutaupyti 72,8 proc. šilumos energijos šildymui, o faktiškai energijos sąnaudos sumažėjo 41,1 proc.
Studijos rengėjų teigimu, investiciniame projekte numatyti dideli šilumos energijos sutaupymai (72,8 proc.) kelia abejonių. Be to, ir iki modernizavimo šilumos energijos sąnaudos šildymui šiame name buvo palyginti nedidelės.
„Skaičiuojant potencialius energijos sutaupymus buvo pervertinta šildymo sistemos ir šilumos punkto modernizavimo potenciali nauda. Investiciniame projekte numatyta, kad atlikus šiuos darbus pastate per metus būtų sutaupoma 33,12 MWh”, – rašoma dokumente.
Be to, sakoma, kad pastate sunaudojama daugiau, nei planuota, šilumos energijos dėl gerokai aukštesnės už norminę patalpų oro temperatūrą. Mat žiemą temperatūra butuose siekia apie 23–24 laipsnius šilumos, tai gerokai viršija norminę 18 laipsnių temperatūrą, kuriai ir yra skaičiuojami visi sutaupymai.
„Esant didesnei patalpų oro temperatūrai, padidėja šilumos nuostoliai per pastato atitvaras ir kartu didėja pastato energijos sąnaudos”, – paaiškinama studijoje.
Šilumos punktą keitė be reikalo?
Panaši situacija ir kituose nagrinėtuose daugiabučiuose. Savanorių prospekto 415-ojo namo investiciniame plane buvo numatyta sutaupyti 62,5 proc. šilumos energijos šildymui, o faktiškai energijos sąnaudos sumažėjo 30,5 proc.
„Energetiniame audite ir investiciniame projekte neteisingai įvertinta pastato atitvarų būklė iki modernizavimo. Atitvarų šiluminės charakteristikos iki modernizavimo buvo daug geresnės, nei nurodoma investiciniame projekte, ir įvairių modernizavimo priemonių įdiegimas leido sutaupyti daug mažiau šilumos energijos, nei buvo planuota”, – aiškina atlikusieji tyrimą.
Be to, manoma, kad investiciniame projekte nurodomi planuoti šilumos energijos sutaupymai dėl šilumos punkto modernizavimo taip pat gali būti per dideli. Juo labiau kad šilumos punkto būklė iki modernizavimo energetinio audito buvo įvertinta 4 balais iš 5. Tai reiškia, kad šilumos punkto būklė iki modernizavimo buvo gera.
„Tikėtina, kad pagrindinė tokio didelio neatitikimo priežastis yra ta, kad energetinio audito ir investicinio projekto rengėjai neteisingai įvertino pastato atitvarų charakteristikas ir būklę iki modernizavimo”, – teigiama dokumente.
Vadovavosi pasenusio audito duomenimis
Šiaurės prospekto 87-ojo daugiabučio modernizavimo laukti rodikliai yra 24,2 proc. mažesni, nei planuota. Investiciniame plane buvo planuota sutaupyti 54,7 proc. šilumos energijos šildymui, o faktiškai energijos sąnaudos sumažėjo 41,5 proc.
Nustatyta, kad investicinis projektas parengtas remiantis prieš dešimtmetį (1998 m.) atliktu pastato energetiniu auditu, nors nuo to laiko pasikeitė pastato būklė ir įvairios normos bei teisės aktai.
„Tikėtina, kad pagrindinės planuotų ir faktinių energijos sutaupymų neatitikimo priežastys yra ta, kad investicinio projekto rengėjai, naudodamiesi senu energetiniu auditu, neperskaičiavo esminių rodiklių, tokių kaip sienų šilumos perdavimo koeficientas ar potencialūs sutaupymai”, – sakoma studijoje. Be to, investicinio projekto rengėjai apskaičiavo ekonominius modernizavimo priemonių įdiegimo rodiklius naudodami dešimties metų senumo energijos tarifus.
Savanorių prospekto 409-ojo namo investiciniame plane buvo planuota sutaupyti 59,5 proc. šilumos energijos šildymui, o faktiškai energijos sąnaudos sumažėjo tik 26,4 proc. Galimos to priežastys panašios, kaip anksčiau paminėtų namų: energetinio audito ir investicinio projekto rengėjai neteisingai įvertino pastato atitvarų charakteristikas ir būklę iki modernizavimo bei neteisingai įvertino atskirų modernizavimo priemonių įtaką pastato energijos sąnaudoms.
Spręstinų problemų liko
Toje pačioje studijoje pateikiami ir gyventojų apklausos rezultatai. Iš viso apklausta 100 žmonių. Svarbiausiomis problemomis iki daugiabučių namų modernizavimo gyventojai nurodė išorės sienų būklę, didelį šilumos suvartojimą, balkonų, stogo, laiptinės, pamatų ir langų būklę.
Po modernizavimo didžioji dalis problemų buvo pašalintos, tačiau beveik 35 proc. gyventojų mano, kad rūsio perdangos problema nebuvo išspręsta, apie 28 proc. apklaustųjų mano, jog nebuvo išspręsta šildymo sistemos problema. Maždaug penktadalis respondentų teigė, kad tiek vėdinimo, tiek stogo problema išliko ir po modernizavimo.
Kadangi beveik visose anketose buvo nurodyta, kad po modernizavimo išliko tam tikrų problemų, buvo klausiama, ar gyventojai pasiryžę tęsti modernizavimo darbus. Beveik 68 proc. gyventojų nurodė, kad artimiausiu metu neplanuoja toliau tęsti atnaujinimo darbus jų name. Likę gyventojai daugiausia akcentavo tai, kad pagrindinės pastate kylančios problemos dar nėra išspręstos, ir nori toliau tęsti atnaujinimo darbus bei tokiu būdu mažinti energijos sąnaudas name.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas:
Iš tiesų projektuotojas deklaruoja, kad namas pajėgus sutaupyti, pavyzdžiui, 60 ar 70 proc. šilumos energijos. Bet po to viskas priklauso nuo užsakovo, tai yra bendrijos pasirinkto techninio sprendimo. Jei būtų taikomas visas kompleksas priemonių, namas sutaupytų tiek, kiek deklaruojama. Jei pasirenkamas techninis sprendimas, kuriame taikomos tik dalis priemonių, tai nepadės sutaupyti tų siektinų 60 ar 70 proc., o tik dalį. Todėl, kad techniniai sprendimai skirtingi, panašiuose namuose labai skirtingas efektas. Už rezultatą atsakinga namo bendrijos vadovybė, tačiau namo bendraturčiai taip pat turi gilintis ir domėtis, kaip tvarkomas jų namas. Jei statybininkai, vykdydami projektą, ne iki galo padaro taip, kaip numatyta techniniame projekte ir dėl to nepasiekiamas norimas efektas, tai nustatyti labai sudėtinga. Tam valstybė yra nustačiusi, kad procese turi dalyvauti techninis prižiūrėtojas, tai yra projekto vadovas. Vienas ginčas – Klaipėdoje, kai statybininkai savavališkai pakeitė renovacijos projektą – čia kvepia teismais. Iš daugiau kaip 300 projektų tik trijuose realiai yra ginčas dėl pačios statybos kokybės. Senoje daugiabučių modernizavimo finansavimo schemoje konsultantas, ginantis gyventojų interesus, dažnai pasirodydavo tik tada, kai būdavo pasirašoma sutartis su rangovais. Tik tada atsirasdavo techninis prižiūrėtojas. Vadovaujantis naująja finansavimo programa, techninį prižiūrėtoją leidžiama samdyti jau tada, kai pradedamas rengti investicinis projektas. Tuomet aukščiausios kvalifikacijos statybos inžinierius gali žmonėms patarti, kokias medžiagas, kokius sprendimus geriau rinktis. Šio konsultanto paslaugas dabar valstybė bendrijoms kompensuoja 100 proc. Masinio reiškinio, kad visi samdytų techninius prižiūrėtojus, dar nėra. Bet, pavyzdžiui, Plungėje, vienas namas pasisamdė bendrovę, kuri juos konsultuoja statybos klausimais. Tai didelė pagalba bendrijai.
