Drauge su Seimo rinkimais rengiamas patariamasis referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo, tačiau ginčai apie tai, kam jis reikalingas, netyla. „Pritariu, kad IAE darbas būtų pratęstas iki techniškai saugių terminų, bet ne ilgiau, negu kol bus pastatyta nauja atominė elektrinė”, – su šiuo teiginiu bus siūloma sutikti arba ne visiems rinkimuose balsuosiantiems rinkėjams. Tačiau tuo, kad visuotinė nuomonė, kokia ji bebūtų, nukeliaus dievui, tiksliau – Europos Komisijai (EK) į ausį, abejojama.
Priešistorė
Rengdamasi istorinės svarbos įvykiui – stojimui į Europos Sąjungą 2004-aisiais – Lietuva įsipareigojo uždaryti IAE, kuri įvardyta kaip nesaugi. Pirmasis blokas uždarytas 2004-ųjų pabaigoje. Antrojo funkcionavimas turi sustoti iki 2010-ųjų.
Tačiau, uždarymo terminams kuo toliau, tuo labiau spaudžiant, šalies energetikos ūkyje tvenkiasi įtampos debesys. Elektros tiltai su Švedija ir Lenkija arba nauja atominė jėgainė neiškils iki 2009-ųjų pabaigos, o atsiras tik apie 2015-2018 metus. Vadinasi, uždarius elektrinę, valstybė taps energijos pirkėja, o galutiniam vartotojai šioji gerokai pabrangs.
Valdžia griebėsi senų gerų demokratijos metodų ir iškėlė iniciatyva atsiklausti tautos požiūrio į perspektyvą pratęsti tebeveikiančio reaktoriaus gyvavimą.
Iš pradžių profesinės sąjungos, o vėliau ir politikai ėmėsi inicijuoti visuotinį referendumą. Galiausiai Seimas nubalsavo už referendumo dėl IAE darbo pratęsimo paskelbimą. Jis vyks Seimo rinkimų dieną.
Komisija – neperkalbama
EK atstovybės Lietuvoje spaudos ir informacijos skyriaus asistentės Benignos Chijenaitės teigimu, per pastarąjį mėnesį atstovybės informacijos centras piliečių paklausimų dėl galimos referendumo reikšmės deryboms su Europos Sąjunga nesulaukė.
„EK nesvarsto galimybės pratęsti IAE eksploatavimą. Vis dėlto EK šiuo metu kartu su Lietuva nagrinėja, kaip įgyvendinti tam tikras priemones (pavydžiui, efektyvaus energijos naudojimo priemones, kuriomis per trumpą laikotarpį būtų sumažinta energijos paklausa), naujus gamybos pajėgumus ir spartesnį energijos jungčių su Švedija ir Lenkija tiesimą. Rengiamas konkretus veiksmų planas, o pirmųjų rezultatų tikimasi sulaukti iki 2008 metų pabaigos”, – vienareikšmiškai nurodo Komisija.
Ji akcentuoja, jog IAE klausimas buvo vienas svarbiausių stojimo derybose ir abiejų šalių priimti teisiniai įsipareigojimai – neatšaukiami ir nediskutuotini.
„Sutartis reikia gerbti”, – rugsėjo viduryje susitikime su Lietuvos ministru pirmininku Gediminu Kirkilu darkart akcentavo EK vadovas Chose Manuelis Barosas.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovo Jurgio Vilčinsko teigimu, platesnės politinės diskusijos šiuo klausimu už Lietuvos ribų vargu ar vyksta.
Į argumentus, susijusius su energijos kaina, EK taktiškai atsako, kad Lietuvos vyriausybė pati pasirinko iki šiol išlaikyti tokią elektros energijos kainą, kuri neatspindi visų su energijos gamyba susijusių išlaidų, ir tai – pranašumas, kuriuo naudojosi Lietuva, o ne Europa.
Europos Sąjunga (ES) savo ruožtu teikia paramą Ignalinos jėgainės uždarymui, ir nemažai šių lėšų jau panaudota. Tuo metu kuro kainų kilimas juntamas visoje ES. Ekspertų skaičiavimais, uždarius IAE, elektra mums gali pabrangti iki 60 centų už kilovatvalandę ar daugiau.
Sutartis – ne šventa karvė
Referendumo idėja sukėlė įvairių svarstymų aukščiausiu lygiu. Šalies prezidentas Valdas Adamkus, žurnalistų paklaustas apie tai, kaip balsuos per referendumą, atsakė nežymėsiantis nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo.
Tiesa, vėliau valstybės vadovas paneigė gadinsiantis biuletenį. Tačiau jo nuomonė aiški – tarptautiniu mastu svarstomus energetinės priklausomybės klausimus dera spręsti kitokiu būdu, nekeliant idėjos, kad galima nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Prezidento nuomone, be konstruktyvių derybų, verta atkreipti dėmesį ir į alternatyviuosius energijos išteklius.
Seimo dauguma pritarė referendumo idėjai, tačiau parlamentarų požiūriai į šį sumanymą varijuoja.
Vienas iš referendumo iniciatorių, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Vytautas Bogušis ragina visus piliečius išsakyti savo nuomonę, balsuojant referendume.
Parlamentaro teigimu, įvairios nuomonės dėl referendumo – normalus dalykas demokratinėje visuomenėje, o tautos balso išreiškimas nėra kėsinimasis į Stojimo sutarties sąlygas.
„Tačiau sutartis nėra biblija, kurios tezių neįmanoma keisti, o mes neturime it užsispyrę ožiai šito kartoti. Mat keičiami net pagrindiniai valstybių įstatymai”, – teigė V. Bogušis.
Pavyzdys užkrečia
V. Bogušio teigimu, pasitelkę referendumą įstojome į ES, o dabar – taip pat referendumo būdu – turime susitarti su europiečiais dėl sutarties sąlygų korekcijų, nes jas diktuoja pats gyvenimas, kuriame visko nenumatysi.
„Kas galėjo žinoti, kad Gruzijoje vyks karas? Kas galėjo žinoti, kad sugrius didžiausi JAV bankai? – retoriškai klausė V. Bogušis. – Aišku, kalbos apie hidroelektrines ir kitus alternatyvius išteklius yra gražios, bet realiai nieko nėra daroma. O jėgainės uždarymo terminas artėja. Kai tapsime visiškai priklausomi nuo Rusijos ir viskas – nuo druskos iki batų – totaliai pabrangs, bus vėlu.”
V. Bogušis primena ir tai, kad, nepaisant visoms sąjungos narėms privalomų taisyklių, pasitaiko išimčių – Danija išsikovojo specialias garantijas Grenlandijai, Švedija atsisakė įsivesti eurą, Airija nepritarė Europos sutarčiai, o Nyderlandai ir Prancūzija – Europos Konstitucijai.
„Pavėluota propaganda”
Ne visiems politikams atrodo, kad šiuosyk referendumo sumanymas pritaikytas tinkamai. Neseniai vykusioje spaudos konferencijoje konservatorių lyderis Andrius Kubilius pastebėjo, kad derybas su EK dėl jėgainės veiklos pratęsimo, kuriose ne ką pešė dabartinė Vyriausybė, turės pratęsti nauja iškepta. O ji ateinančių metų išvakarėse visiškai neturės tam laiko.
„Lietuvoje sprendimai dėl atominės elektrinės veiklos turi būti padaryti iki šių metų pabaigos. Vėliau net ir sprendimai dėl jos veiklos pratęsimo bus pavėluoti”, – įsitikinęs politikas.
A. Kubiliaus nuomone, Vyriausybė iki pat rinkimų vykdė savotišką propagandinę operaciją, siekdama sudaryti įspūdį, neva labai sėkmingai derasi dėl jėgainės uždarymo.
„Visos šios propagandinės operacijos viršūnė, be abejo, yra referendumo iniciatyva. Akivaizdu, kad ji buvo sugalvota siekiant pridengti Vyriausybės neveiklumą, iš kitos pusės, tikintis pigaus populiarumo”, – tikino politikas, kurio įsitikinimu, teigiamas referendumo rezultatas vargu ar duotų kokios nors naudos, o štai neigiamas atsakymas gali labai stipriai pakenkti valstybei.
Jo nuomone, referendumo klausimas suformuluotas šitaip, kad piliečiai gali suprasti, jog yra verčiami pritarti pasiryžimui nevykdytų tarptautinių įsipareigojimų. O rugsėjo viduryje sulaukus dar vieno EK patikinimo, kad IAE veiklos pratęsimo nebus, kyla natūralus klausimas, kodėl Vyriausybė vis dar ragina žmones eiti į referendumą.
Anot A. Kubiliaus, vienintelis galimas požiūris į referendumą – tai ne tautos pavedimas būsimai Vyriausybei, o tik atsakymas, ar tauta neprieštarauja tam, kad IAE veikla būtų pratęsta.
