Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė piktinasi, kad dažnai kaltė dėl situacijos šilumos sektoriuje verčiama savivaldybėms, nors jos neturi daug įtakos kainoms. „Žinoma, kalčiausios lieka savivaldybės. Kyla klausimas, ar savivaldybės yra tikrosios šilumos ūkio savininkės”, – trečiadienį energetikos konferencijoje „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje?” kalbėjo ji, pabrėžusi, kad didžiausią dalį šilumos kainos sudaro būtent dujos.
Ji piktinosi, kad savivaldybės didelės įtakos kainoms neturi, nes savivaldybėms jas nustačius, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jas vėliau gali nustatyti vienašališkai, nes savivaldybių politikai gali politikuoti.
„Pagrindinė problema ta, kad ne tik šilumos sektoriuje, bet ir kitose energetikos srityse nėra aiškios politikos”, – tvirtino R. Žakaitienė, pabrėžusi, kad ir šioje konferencijoje iš energetikos viceministro Kęstučio Žilėno taip ir neišgirdusi, kokia bus Šilumos ūkio koncepcija.
Savivaldybių asociacijos direktorė abejoja ir dėl kalbų apie būtinas investicijas į biokurą. Jos pateiktais skaičiavimais, vieno megavato biokuro katilo statybos kainuoja 1 mln. Lt, o dujų – keliskart pigiau.
Be to, be valstybės pinigų ar europinės paramos tokios investicijos atsipirktų tik po 6-7 metų.
„Finansuojama turi būti ne mažiau nei 50 proc., tik tokiu būdu sumažės kaina vartotojams. Biokuro rinka Lietuvoje monopolizuojasi, kur garantija, kad monopolizuotoje rinkoje kaina išliks stabili”, – klausė R. Žakaitienė.
Centralizuotu šildymu naudojasi apie 600 tūkst. Lietuvos gyventojų.
