Rusija privalo liautis naudoti savo dujų išteklius kaip politinio spaudimo kaimynams įrankį, arba ji praras dalį savo rinkos atiduodama ją konkurentams, duodama interviu naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kaip rašoma interviu, kuris penktadienį paskelbtas oficialioje Prezidentės interneto svetainėje, Baltijos valstybė, kuri pirmininkaus Europos Sąjungai nuo liepos šešis mėnesius, jau seniai skundžiasi, kad ji moka didesnes kainas už Rusijos „Gazprom“ dujas nei kitos šalys, nes ji nesutaria su Maskva keliais politiniais klausimais.
Lietuva, kaip nurodo interviu autorius Nerijus Adomaitis, dabar yra visiškai priklausoma nuo vamzdynais tiekiamų dujų importo iš Rusijos, tačiau ji statosi suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris padės diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius.
„Rusija sieja dujų kainos sumažinimą su politiniais reikalavimais… Tai absoliučiai pasenęs 30 metų senumo metodas“, – teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, duodama interviu savo vizito Norvegijos sostinėje metu. D. Grybauskaitė Norvegijoje viešėjo šią savaitę.
„Rusija pati sau kenkia… Jeigu Rusija nepakeis savo dujų eksporto politikos, gali daug prarasti… dalis jos rinkos smarkiai susitrauk“, – neabejojo D. Grybauskaitė.
Derybos sudėtingos, kai Maskva kelia politinius reikalavimus, kuriuos Vilnius turi įvykdyti prieš diskutuojant dėl kainų sumažinimo, sakė Prezidentė.
Maskva nori, kad Baltijos šalis, buvusi sovietinė respublika, palengvintų vizų režimą Rusijos Kaliningrado eksklavui prie Baltijos jūros, įsiterpusiam tarp Lietuvos ir Lenkijos, paaiškino Prezidentė.
Rusija taip pat nori garantijų dujų tranzitui į Kaliningradą, sakė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius po susitikimo su Rusijos Premjeru Dmitrijumi Medvedevu, kurio metu buvo aptartos dujų kainos.
Interviu rašoma, kad Rusija per Lietuvą turi tiekti dujas į Kaliningradą, kuris beveik visiškai priklauso nuo elektros energijos gamybos naudojant dujas. Pasak AB „Lietuvos dujos“, pernai dujų tranzitas į Kaliningrado sritį sudarė 2,2 mlrd. kubinių metrų. Rašinio autorius aiškina, kad Maskvos susirūpinimas dėl Kaliningrado tranzito iš dalies susijęs su Lietuvos planais restruktūrizuoti „Lietuvos dujas“, priverčiant 37,1 proc. turinčią bendrovę „Gazprom“ atsisakyti pagrindinių vamzdynų kontrolės.
Lietuva teigia, kad jos planas atitinka ES teisės aktus, kurie draudžia dominuojančią padėtį užimantiems dujų ir elektros energijos tiekėjams kontroliuoti skirstymo tinklus, kad jie negalėtų trukdyti konkurentams.
„Tai išbandymas Europai. Mums kaip įmanoma greičiau reikalinga konkurencinga rinka“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pernai Lietuvos valstybės įmonė paskelbė konkursą dėl 750 tūkst. kubinių metrų SGD tiekimo į terminalo plaukiojančią suskystintų dujų saugyklą su išdujinimo technologija, išnuomotą iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“, kuri pradės veikti 2014 metų pabaigoje.
„„Norvegija yra viena iš galimų tiekėjų ir „Statoil“ yra viena iš SGD tiekimo konkurso dalyvių“, – sakė Lietuvos Prezidentė.
Pirmadienį ji susitiko su Norvegijos Ministru Pirmininku Jensu Jensu Stoltenbergu aptarti energetinį bendradarbiavimą.
Lietuvos žiniasklaida jau skelbė, kad tarp konkurso dalyvių yra JAV įmonė „Cheniere Energy Inc“neseniai pasirašiusi susitarimą dėl SGD tiekimo Didžiosios Britanijos energetikos įmonei „Centrica PLC“.
D. Grybauskaitė teigė, kad Rusija turėtų pripažinti Europos ir pasaulio mastu vykstančią dujų rinkos „revoliuciją“ – kalbėdama apie padidėjusią konkurenciją dėl SGD ir žingsnius susieti sutartyse dėl vamzdynais tiekiamų dujų nurodytas kainas su dujų kainomis momentinėje prekyboje (spot prices), o ne žaliavinės naftos kainomis.
