Latvija nesitraukia iš Visagino atominės elektrinės (AE) projekto, patikino Lietuvos valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė.
„Latviai nesitraukia iš projekto ir jame dalyvaus pagal savo galimybę”, – sakė D. Grybauskaitė antradienį per savo metinę spaudos konferenciją, pažymėdama, kad projektas yra ilgalaikis, jo finansavimo galimybės ir dalyvavimo jame formos yra įvairios.
Šalies vadovė ragino neskubėti su išvadomis. Sprendimą dėl to, kokia forma Latvija dalyvaus AE projekte, priims naujoji kaimyninės šalies vyriausybė ir prezidentas po rinkimų. Tuo tarpu A. Berzinis atvyks oficialaus vizito į Lietuvą kitą savaitę ir jo metu taip pat bus aptarti šie klausimai.
„Pati Latvija yra ir bus suinteresuota pirkti elektros energiją iš mūsų elektrinės, vadinasi, ir dalyvauti jos statyboje. Kokia tai bus forma ir kaip daug tai bus daroma, apsispręs ir naujoji vyriausybė po rinkimų, ir naujasis prezidentas kiek vėliau. Skubėti ir daryti kažkokias išvadas ankstyva”, – sakė D. Grybauskaitė.
Kaip ELTA jau skelbė, Latvijos Prezidentas Andris Berzinis patvirtino, jog jo šalis suinteresuota pirkti Visagino AE pagamintą elektros energiją, bet vėl pareiškė, kad artimiausiais metais Latvija negalės skirti lėšų naujiems projektams.
Pirmadienį interviu Latvijos radijui A. Berzinis pabrėžė, kad jis nėra prieš Visagino AE projektą.
„Tai Lietuvos valstybės klausimas. Jie kvailai pasielgtų, jeigu to nedarytų, kadangi turi šios srities profesionalų. Aš tikrai nesu prieš šį projektą, linkiu Lietuvai sėkmės. Problema susijusi su Latvijos galimybėmis investuoti (į Visagino AE) didinant valstybės skolą arba „Latvenergo” skolą”, – sakė Prezidentas.
Politinį ketinimą dalyvauti Visagino AE projekte yra pareiškusios Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. AE ketinama pastatyti iki 2020 metų.
Pagal Koncesijos įstatymą, iki liepos vidurio turėtų būti atrinktas strateginis investuotojas į AE. Į šią vietą pretenduoja JAV-Japonijos bendrovės „Hitachi” ir „Westinghouse”.
„Tikiuosi, kad šią vasarą jau galėsime kalbėti apie realų investuotoją ir svarstyti rudenį naują AE įstatymą”, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė pareiškė, kad Lietuvai atominė energetika neišvengiama, kol turime tiekėjus, nuo kurių priklausome beveik 100 proc., ypač dujų tiekimo srityje.
„Bet kuri valstybė, kuri moka arba priversta mokėti 30-40 proc. brangiau negu tarptautinės rinkos kainos, tai vadina politine o ne energetine kaina. Todėl energetinės priklausomybės mažinimas Lietuvai yra strateginis interesas, tai ne tik ekonominės laisvės garantas, tai ir mūsų politinės laisvės garantas”, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė taip pat pažymėjo, kad po incidentų, kurie įvyko pasaulyje su atomine energetika, bet kuri šalis, kuri mėgins likti atominės energetikos šalimi, turės užtikrinti maksimalų atominės energetikos saugumą pagal aukščiausius tarptautinius standartus.
„Pasiekėme, kad to būtų reikalaujama ir Europos Sąjungos viduje, ir už jos ribų”, – sakė D. Grybauskaitė. Standartus, kuriuos minėjo Prezidentė, turės atitikti ir Rusijos Kaliningrado srities bei Baltarusijos jėgainės, jei jos bus statomos.
