Tikkuurila

Pramoginių laivų statytojai kurs ir namus

Pramoginių laivų statytojai kurs ir namus

Pramoginių laivų statytojai Lietuvoje neįstengia konkuruoti su didelėmis užsienio kompanijomis. Auksarankiai meistrai kuria originalius planus ir siūlosi statyti klientams net plaukiojančius namus.

Vilioja mažesne kaina

Jau ne pirmus metus Lietuvoje pramoginius katerius gamina Klaipėdos bendrovė „Laivitė”. Jos gamybos direktorius Kostas Žeimys teigė, kad per metus pagamina iki dešimt pramoginių katerių. Palyginti su užsienio gamintojais – tai labai mažai.
„Laivitės” kateriai iškeliauja į Daniją. Juos perka ir lietuviai. „Mūsų kainos mažesnės nei žinomų užsienio įmonių”,– pabrėžė K.Žeimys. Šiuo metu jie gamina dviejų tipų – septynių ir vienuolikos metrų ilgio keterius. Mažojo katerio kaina siekia apie šimtą tūkstančių litų.

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos administracijos direktorius Algirdas Renkauskas tvirtino, jog pramoginius laivus stato vos kelios bendrovės.
„Jiems sunku konkuruoti. Didžiųjų laivų statytojai jau turi savo klientų. Kažin ar Lietuvoje pavyktų serijinė pramoginių laivų statyba? Pagal užsakymus pastatyti laivai pakankamai brangūs”,– aiškino A.Renkauskas. Lietuviams labiau apsimoka plukdyti naudotus laivelius iš užsienio, nei statytis Lietuvoje.

Mediniai laivai nyksta

Bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė „Quali Tech ir Antanina” pramoginius laivus stato pagal užsakymą. „Planuojame ateityje pradėti vykdyti serijinius užsakymus. Dabar kiekvienam laivui turime lieti korpuso formą, o tai brangiai kainuoja. Ji atsiperka tik pastačius 5–6 tokius pat laivus. Pradėjus įgyvendinti serijinius užsakymus, laivo statybos sąnaudos sumažėtų”,– skaičiavo įmonės direktorius Antanas Jastremskas. Anot jo, įmonė galėtų įsitvirtinti rinkoje užsiimant tik viena sritimi, pavyzdžiui, lieti laivų korpusus.

A.Jastremsko įmonė neseniai pradėjo gaminti plastikinius laivelius, kurie pakeitė medinius. „Dabar užsako tik plastikinius laivus ir labai retai – geležinius”,– teigė A.Jastremskas.

Jis tvirtino, kad atsiranda ir polietileninių laivų statybos poreikis. Storas polietilenas nebijo temperatūros pokyčių, yra patvarus, nelūžta. Ši medžiaga pradėta naudoti baidarių ir kanojų gamybai. Skirtingai nei laivai iš plastiko ar stiklo audinio, jie neapsidaužo. „Polietileno technologija labai brangi, todėl mes dar negalime statyti tokių laivų. Tik neseniai pradėjome gaminti laivelius iš plastiko”,– sakė A.Jestremskas. Anot jo, kiekviena įmonė turi savo gamybos technologiją ir jos neišduoda. „Mes taip pat turėjome atrasti savą būdą, kaip gaminti plastikinius korpusus”,– kalbėjo laivų statytojas.

Katamaraną pritaikė marioms

Pirmasis „Quali Tech ir Antanina” plastikinis laivas – katamaranas „Ventainė”. Ji šį sezoną jau plukdė keleivius, o šiuo metu stovi Drevernos uoste. 12 metrų ilgio, 50 vietų keleivinis laivas buvo specialiai pritaikytas seklioms Kuršių marioms.

„Pagalvojome, jog rytinė marių pusė visiškai neišnaudojama, nes vietomis gylis siekia vos pusmetrį. Didesni laivai ten negali priplaukti. Mūsų sukonstruoto katamarano grimzlė 50 centimetrų, todėl jis gali plaukioti ir labai sekliuose vandenyse”,– pasakojo A.Jastremskas. „Keleivius mariose net mažos bangelės užsupa. O dviejų korpusų laivas išlieka stabilus, jis mažiau siūbuoja”,– teigė pašnekovas.

Anot jo, katamaranas labai saugus laivo tipas. Kiekvienas jo korpusas suskirstytas į dvylika atskirų sekcijų. Pramušus kad ir kelias sekcijas laivui pavojus nekyla.
Pavyzdys iš Šveicarijos

A.Jastremsko nuomone, tokie laiveliai, kaip „Ventainė”, galėtų plaukioti ir Lietuvos upėse bei ežeruose. Verslininkas jau kuria planus apie katamaraną, kuris būtų pritaikytas plaukioti Kuršių mariose ir upėse. „Apgalvojau net maršrutą, kuriuo jis galėtų plaukioti – Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Deimos upės žiočių ir paskui upe iki pat Kaliningrado. Esu plaukęs šiuo vandens keliu ir žinau, kad ten labai gražios vietos”,– prisiminė pašnekovas.

Kol kas negalima pramoginiams laivams laisvai plaukioti visose Kuršių mariose. Lietuva ir Rusija jau pasirašiusios sutartį, bet neįrengti sienų kirtimo punktai.
Laivų statytojas turi ambicingų planų pastatyti pirmąjį Lietuvoje plaukiojantį namą. Gyvenamos patalpos būtų sukonstruotos ant katamarano pagrindo. Jis turėtų variklius, kurie plukdytų namą iš vienos vietos į kitą. Gyvenamos patalpos užimtų iki 90 kvadratinių metrų. Plaukiantis laivo pagrindas galėtų būti apie šešių merų pločio ir iki šešiolikos metrų ilgio. A.Jastremskas tikino, kad galėtų pastatyti net dviejų aukštų plaukiojantį namą.

Įdomi mintis jau užfiksuota pirminiuose brėžiniuose. „Manome, kad atsiras žmonių, kurie susidomės tokiu namu. Kuršių nerijoje naujų namų statyti negalima, o čia galėtum gyventi ir prie Nidos, ir prie Juodkrantės. Tokie namai jau plaukioja Šveicarijos ežeruose”,– pasakojo A.Jastremskis.

Jaučia krizę

A.Jastremskas laivų statyba ir remontu užsiėmė dar sovietiniais laikais. Tuo metu jis dirbo Vakarų laivų gamykloje, o jachtas ir laivelius konstruodavo sau ir pažįstamiems. Vėliau laisvalaikio užsiėmimas tapo verslu. 1992 metais įsikūrusios laivų statybos ir remonto įmonės pradžia buvo sunki.Iš pradžių A.Jastremsko įmonės meistrai tik perdirbdavo gelbėjimo valtis į pramoginius laivelius, remontuodavo naudotas jachtas, statė mažus laivelius, pritaikytus ežerams ir Kuršių marioms.

„Nors buvome beveik vieninteliai pramoginių laivų statytojai ir remontuotojai, klientų sunkiai rasdavome. Ir dabar nelengva. Jaučiame ekonomiką apėmusią krizę. Klientai pradėjo taupyti, nori viską gauti kuo pigiau”,– apie problemas prabilo verslininkas. „Ventainės” statyba pelno jiems neatnešė, tačiau suteikė neįkainojamos patirties.
Mažos įmonės, turinčios iki penkių darbuotojų, savininkas skundėsi, kad pramokę remontuoti laivelius meistrai išvažiuoja dirbti į užsienį.

TAIP PAT SKAITYKITE

Rehau
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu