Vyriausybei pavyko įtikinti parlamentarus, kad Lietuvai reikalingas ir naudingas suskystintų gamtinių (SGD) dujų terminalas.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui.
Jį palaikė 82, prieš buvo 1, susilaikė 11 parlamentarų. Toliau įstatymo projektą numatoma svarstyti birželio 7 d. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas.
Projektą pristatęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas atkreipė dėmesį, kad gamtinių dujų sektorius Lietuvoje yra itin probleminis, vienintelis Lietuvos rinkoje vartojamų gamtinių dujų šaltinis yra per Baltarusijos Respubliką importuojamos Rusijos koncerno „Gazprom“ gamtinės dujos. Pasak ministro, Lietuva už dujas moka daugiau nei toliau esančios Europos šalys.
„2011 m. „Gazprom“ gamtinių dujų vidutinė kaina ties Vokietijos siena buvo 939 litai už tūkstantį kubinių metrų. Tuo metu Lietuva, būdama arčiau, už tas pačias gamtines dujas mokėjo 1103 litus vidutinę kainą už tūkstantį kubinių metrų gamtinių dujų, tai yra 18 procentų didesnė gamtinių dujų kaina“, – sakė ministras.
A. Sekmoko įsitikinimu, SGD terminalo atsiradimas sudarys prielaidas atsirasti gamtinių dujų rinkai ir taip pasiekti ekonomiškai pagrįstas dujų kainas visiems dujų vartotojams.
„Lygindami dabartines suskystintų gamtinių dujų bei „Gazprom“ tiekiamų dujų kainas matome, kad suskystintos gamtinės dujos yra neabejotinai konkurencingos – 2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų įsigijimas per SGD terminalą šiuo metu, įskaitant suskystintų gamtinių dujų transportavimą ir dujinimo kaštus, leistų sutaupyti apie 250 mln. litų kasmet. Be to, alternatyvos atsiradimas turėtų paskatinti dabartinį monopolininką mažinti ir vamzdynu tiekiamų dujų kainą“, – teigė A. Sekmokas.
Socialdemokratų atstovai Seime, ypač Birutė Vėsaitė, suabejojo įpareigojimu dujas vartojančiai įmonei vamzdynais ir per SGD terminalą įsigyti ne mažiau kaip 25 proc. suvartojamo dujų kiekio. Socdemai teigė esantys ne prieš patį projektą, o prieš jo sąlygas, siūlė padaryti regioniniu projektu.
Numatoma, kad Lietuvos teritorijoje turi būti įrengtas SGD terminalas ir jo efektyvų veikimą užtikrinanti gamtinių dujų infrastruktūra. Siūloma, kad SGD terminalas būtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje ar kitoje Vyriausybės nutarimu patvirtintoje teritorijoje Lietuvos Respublikoje.
Įstatymu siūloma nustatyti, kad SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis būtų pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, taip pat SGD terminalo operatorius pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone, kaip nurodyta Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme.
Šiuo įstatymu SGD terminalo projektas būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu, kaip nurodyta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme.
Siūloma, kad SGD terminalo infrastruktūros plėtra ir įrengimas būtų finansuojami bendrovės nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka būtų įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą. Projektui finansuoti galės būti panaudotos Europos Sąjungos paramos lėšos ir kitos teisėtai gautos pajamos.
Planuojama, kad SGD terminalas turi būti įrengtas ir pradėtas naudoti iki 2014 metų gruodžio.
Įrengus SGD terminalą Lietuva turės alternatyvų gamtinių dujų tiekimo šaltinį, kuris užtikrins tiekimo saugumą ir patikimumą. „Klaipėdos nafta“ yra atlikusi poveikio aplinkai vertinimą, parengusi ir patvirtinusi terminalo plėtros planą. Jau patvirtinta, kad terminalui plaukiojančią saugyklą su dujinimo įrenginiu statys Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“.
