Pirmojo būsto įsigijimas daugeliui jaunų žmonių yra vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų – jis simbolizuoja savarankiškumą, stabilumą ir ilgalaikius planus. Tačiau kartu tai ir vienas didžiausių finansinių įsipareigojimų, kuris gali lydėti kelis dešimtmečius. „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė pastebi, kad jauni pirkėjai neretai būstą renkasi vadovaudamiesi emocijomis, o realų finansinį paveikslą įvertina per vėlai. Dėl to net ir išsvajotas sprendimas gali virsti kasdieniu stresu, riboti galimybes kaupti santaupas ar planuoti ateitį.
Pasak „Luminor“ banko finansavimo srities vadovės, pirmojo būsto pirkėjai dažnai susiduria su klaidomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkios, tačiau ilgainiui gali brangiai kainuoti.
„Pirmasis būstas dažnai perkamas su dideliu entuziazmu, tačiau svarbu nepamiršti, kad tai ir labai reikšmingas finansinis sprendimas. Kuo aiškiau įsivertinsite visas išlaidas ir paskolos sąlygas dar prieš pasirašydami sutartį, tuo mažesnė tikimybė, kad vėliau teks koreguoti gyvenimo planus dėl netikėtai išaugusios finansinės naštos“, – sako L. Žukovė.
Nepastebėtos papildomos išlaidos
Viena dažniausių jaunų pirkėjų klaidų – per siaurai skaičiuojamas biudžetas. Įvertinama pradinė įmoka ir mėnesinė paskolos įmoka, tačiau pamirštama, kad realios išlaidos prasideda tik įsigijus būstą.
Įrengimas, remontas, baldai, buitinė technika, apšvietimas, interjero sprendimai ar net elementarūs smulkūs darbai gali pareikalauti reikšmingos sumos, kuri ne visada būna iš anksto suplanuota. Tokiais atvejais dalis jaunų žmonių ima papildomus vartojimo kreditus arba naudojasi atidėto mokėjimo paslaugomis, o tai padidina bendrą finansinį krūvį ir sumažina finansinį lankstumą.
„Matome situacijas, kai būsto paskola suplanuota atsakingai, tačiau būsto įrengimas tampa neplanuotu iššūkiu. Kai pritrūksta santaupų, sprendimai priimami skubiai, o papildomi įsipareigojimai gali tapti rimta našta pirmaisiais metais po įsigijimo“, – teigia L. Žukovė.
Paskolos sąlygos – ne tik formalumas
Kita dažna klaida – nepakankamai atidžiai peržiūrimos paskolos sąlygos, sako ekspertė. Jauni pirkėjai kartais susitelkia į vieną skaičių – palūkanų normą ar mėnesio įmoką – tačiau ne visuomet įsigilina į tai, kaip paskola veiks visą jos laikotarpį. Svarbu suprasti, kokia palūkanų dalis yra kintama, kokie galimi įmokos pokyčiai ateityje, kokie taikomi sutarties mokesčiai, kokios yra išankstinio grąžinimo sąlygos ar kokios rizikos kyla pasikeitus finansinei situacijai.
„Paskolos sutartis nėra dokumentas, kurį galima tiesiog perbėgti akimis. Kuo daugiau klausimų užduosite prieš pasirašydami, tuo mažiau netikėtumų bus vėliau. Būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, todėl labai svarbu suprasti visas sąlygas, kurios gali turėti įtakos šeimos biudžetui net ir po kelerių metų“, – pabrėžia L. Žukovė.
Kaip veikia palūkanos
„Luminor“ ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis jaunų pirkėjų iki galo nesupranta, kaip veikia palūkanos ir kodėl jos yra viena svarbiausių paskolos kainos dalių. Paskolos įmoka gali kisti priklausomai nuo rinkos sąlygų, o palūkanų pokyčiai tiesiogiai atsispindi mėnesiniame biudžete. Tai reiškia, kad šiandien patogi įmoka po metų ar dvejų gali tapti gerokai didesnė, jei palūkanų lygis rinkoje pakiltų.
„Palūkanos yra tai, kas dažniausiai nulemia, kiek iš tikrųjų kainuos jūsų būstas per visą paskolos laikotarpį. Jauni žmonės kartais įsivaizduoja, kad įmoka visada bus panaši, tačiau realybėje ji gali kisti. Todėl svarbu įvertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir tai, kaip jaustumėtės, jei mėnesio įmoka padidėtų“, – sako L. Žukovė.
Pernelyg optimistiniai lūkesčiai
Dar vienas rizikingas aspektas – pernelyg optimistiniai pajamų lūkesčiai. Pirmą būstą perkantys jauni žmonės dažnai planuoja, kad jų atlyginimas netrukus didės, jie sparčiai kils karjeros laiptais, o finansinė padėtis tik gerės. Nors tai gali būti tiesa, finansinis planas neturėtų remtis vien tik geriausiu scenarijumi. Pasak L. Žukovės, gyvenime pasitaiko laikotarpių, kai pajamos sumažėja, keičiasi darbo situacija, atsiranda papildomų išlaidų ar pasikeičia šeimos planai. Tokiais atvejais per didelė paskolos našta gali tapti rimtu iššūkiu.
„Natūralu tikėtis augimo ir geresnės ateities, tačiau paskolos sprendimą reikia grįsti tuo, ką galite užtikrinti šiandien. Jei finansinis planas laikosi tik ant prielaidos, kad jūsų pajamos būtinai didės, rizika išauga. Stabilumą kuria atsargus vertinimas ir finansinis rezervas – ne vien optimizmas“, – teigia L. Žukovė.
Emocijos gali padėti išsirinkti namus, bet ne paskolą
Renkantis pirmąjį būstą emocijos yra neišvengiamos – norisi jaukumo, gero vaizdo pro langą, patogios vietos, jausmo, kad „čia namai“. Vis dėlto „Luminor“ ekspertė primena, kad vien emocinis sprendimas gali atvesti prie per didelio finansinio įsipareigojimo arba pasirinkimo, kuris ilgainiui tampa nepatogus.
L. Žukovės teigimu, kartais pirkėjai pasirenka didesnį ar brangesnį būstą, nei realiai gali sau leisti, tikėdamiesi, kad viskas galiausiai kažkaip išsispręs, tačiau vėliau tenka atsisakyti kitų planų, taupymo ar net įprasto gyvenimo komforto.
„Emocijos padeda suprasti, ar būstas jums patinka, tačiau finansinis sprendimas turi būti paremtas skaičiais. Pirmasis būstas neturėtų tapti našta, kuri užgožia kasdienį gyvenimą. Geriausias pasirinkimas yra tas, kuris leidžia ne tik turėti namus, bet ir išlaikyti savo finansinę laisvę bei saugumo jausmą“, – sako L. Žukovė.
Ilgalaikis stabilumas prasideda nuo realistiško plano
„Luminor“ ekspertė pabrėžia, kad atsakingas pirmojo būsto įsigijimas prasideda nuo realistiško biudžeto, paskolos sąlygų supratimo ir pasiruošimo netikėtoms situacijoms. Kuo daugiau pirkėjas žino prieš priimdamas sprendimą, tuo lengviau išvengti finansinių klaidų, kurios vėliau gali riboti gyvenimo kokybę. Pirmasis būstas turėtų būti žingsnis į stabilumą, o ne sprendimas, kuris verčia nuolat gyventi „ant ribos“.
„Būsto paskola gali būti puikus įrankis kurti savo ateitį, tačiau tik tada, kai sprendimas priimamas atsakingai. Svarbiausia – ne tik įsigyti būstą, bet ir išlaikyti finansinį stabilumą, kad galėtumėte ramiai planuoti ir kitus gyvenimo tikslus“, – apibendrina L. Žukovė.
