Latvijos ketinimai milijonais kubų padidinti medienos kirtimą sukrėtė Lietuvos rinką. Kaimyninėje šalyje atpigus medienai, miškininkai sako prarandantys pirkėjus.
Prognozuojama, kad situacijai nepasikeitus vien per šiuos metus bus prarasta daugiau kaip 150 mln. litų pajamų, todėl vėl teks mažinti darbuotojų skaičių ir atlyginimus. Tačiau kritusios kainos džiugina Lietuvos medienos perdirbėjus.
Darpernai dėl kainų šuolio nemažai medienos perdirbimo įmonių balansavo ant bankroto ribos. Šiemet Lietuvos perdirbėjai trina rankas. Kaimyninės Latvijos vyriausybė, gelbėdama smunkančią ekonomiką, nusprendė per dvejus metus keturiais milijonais kubu padidinti medienos kirtimo kvotas. Toks staigus pasiūlos padidėjimas smogė statybinės medienos kainoms, ir Lietuvos verslininkų žvilgsniai nukrypo į kaimyninę šalį.
„Turime nusisamdę latvių agentą, kuris mums ieško rąstų ir lentų rinkų, nes latviai parduota 30-40 proc. pigiau. Dabar atsirado konkurencija valstybinėm miškų urėdijom”, – teigė bendrovės „Ąžuolų giria” direktorius Saulius Džiugys.
Jau porą mėnesių stebima,kaip latviška mediena masiškai plūsta į mūsų šalį. Dėl to labiausiai kenčia Šiaurės Lietuvos miškų urėdijos, kurios iki šiol daugiau kaip trečdalį savo produkcijos parduodavo latviams. Pasak Mažeikių miškininkų, dabar medienos ne tik beveik neperka latviai – lietuviško medžio nebenori ir mūsų verslininkai. Vien per šiuos metus urėdija neteko dešimties nuolatinių pirkėjų ir prarado apie pusę milijono litų. Negelbsti net sutartys.
„Lietuvoje praktiškai visos medienos įmonės atsisako dirbti pagal tas sutartis, kurios buvo sudarytos remiantis praėjusių metų medienos paradavimo konkursu. Jie siūlo mažesnes kainas,o kitos atsisako visiškai pirkti”, – sakė Mažeikių urėdas Albinas Paulavičius.
Miškininkai Latvijos vyriausybės žingsnius vadina dempingu. Tačiau Lietuvos generalinė miškų urėdija latvių keliu eiti nežada. Laukdami geresnių kainų, valstybės miškų valdytojai netgi ketina ketvirtadaliu mažinti kirtimus. Tiesa skaičiuojama, kad dėl susidariusios padėties bus prarasta 150 mln. litų pajamų.
„Optimizuosim visus kaštus, visas išlaidas, visų pirma – darbo užmokestį , darbuotojų skaičių. Matyt, darbuotojų skaičius dar mažės apie 7 proc., atlyginimus bandysime dar mažinti 10 proc. Tai, be jokios abejonės, atsiliepia ir darbuotojų kišenėms, bet reikia imtis visų priemonių”, – teigė generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.
Generalinė miškų urėdija dėl susidariusios padėties jau artimiausiu metu ketina skelbti trečiąjį ekstremalių situacijų lygį. Tiesa, miškininkai viliasi, kad atėjus šiltajam metų laikui kiek atsigaus statybos sektorius, esą tai padidintų medienos paklausą ir leistų sumažinti nuostolius.
