Nors gyventojai už šilumą moka kosmines sumas, šilumos tiekimo įmonės skundžiasi slegiamos nuostolių. Šilumininkai teigia neturintys lėšų plėsti biokuro ūkį, todėl šia gamtinių dujų alternatyva turėtų pasirūpinti valstybė.
„Vietinio biokuro vartojimas prisideda prie ES ir Lietuvos tikslų siekti energetinės nepriklausomybės nuo importuojamų gamtinių dujų ir užtikrinti kuro tiekimo patikimumą. Šilumos gamintojų iniciatyva ir lėšomis kuriamas biokuro ūkis yra strategiškai svarbus Lietuvos ūkiui ir ekonomikai, tačiau iki šiol nesulaukė deramo valstybės dėmesio“, – teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Pasak jo, ilgametį valstybės požiūrį į vietinio kuro naudojimą atskleidžia iškalbingi skaičiai. 1999-2008 m. biokuro ūkis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ar jų inicijuotų paramos fondų iš viso tesulaukė vos 20 mln. litų. Per šį laikotarpį Lietuvos šilumos tiekimo įmonės biokuro naudojimui skatinti iš viso skyrė daugiau kaip 192 mln. litų nuosavų lėšų.
„Pritariame Vyriausybės svarstymams leisti šilumos kainas perskaičiuoti kas mėnesį ar ketvirtį. Dėl laiku neperskaičiuotų šilumos kainų 2006–2008 m. šilumos tiekimo įmonės patyrė apie 437 mln. litų nuostolių. Susiklosčius tokiai situacijai nebeturime lėšų investicijoms į biokuro ūkio plėtrą, kuri užtikrina mažesnes šilumos kainas, naujų darbo vietų kūrimą ir ekologišką šilumos gamybą“, – sakė V.Stasiūnas.
Šilumos tiekėjai ragina valstybę prisidėti prie alternatyvaus gamtinėms dujoms biokuro naudojimo plėtros, didinti vietiniu kuru kūrenamų kogeneracinių jėgainių skaičių, pradėti naudoti komunalines atliekas ir kitą vietinį kurą šilumos ir elektros energijos gamybai.
„Raginame peržiūrėti nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo priemonių planą ir kitas valstybės ir savivaldybių įgyvendinamas programas. Siūlome siekti, kad iki 2014 m. Lietuvoje 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos būtų pagaminama iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant ir komunalines atliekas“, – teigė V. Stasiūnas. Šiuo metu naudojant biokurą Lietuvoje pagaminama apie 17 proc. visos centralizuotai gaminamos šilumos energijos.
Pavyzdžiu Lietuvai gali tapti Švedija, kuri net 79 proc. šilumos energijos pagamina degindama biokurą, komunalines atliekas, durpes, kitą vietinį kurą ir efektyviai naudodama atliekinę pramonės įmonių šilumą.
Lietuvoje didžiuliai atsinaujinančio vietinio kuro – šiaudų, miško kirtimo, komunalinių atliekų – resursai be jokios naudos pūna miškuose ir sąvartynuose. O 1999-2008 m. Lietuvos šilumos tiekimo įmonės už Rusijos bendrovės „Gazprom“ importuojamas gamtines dujas iš viso sumokėjo apie 5 mlrd. litų.
