Lietuvoje pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems savininkams. Tie savininkai, kurie savo pastatų neparduoda, nenuomoja, neprivalo turėti jų energinio naudingumo sertifikatų, bet jie gali savo iniciatyva įvertinti pastato energinį naudingumą.
Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjo Tomo Baranausko, kiekvienam būsimam pastato savininkui svarbu turėti jo energinio naudingumo sertifikatą. Jis iš anksto suteikia aiškią ir tikslią informaciją apie pastato energines savybes, šildymui, vėdinimui ar karšto vandens ruošimui reikalingas energijos sąnaudas. Kartu su sertifikatu pateikiama informacija apie galimas energijos taupymo priemones. Tai leidžia planuoti būsimas pastato eksploatavimo išlaidas, pastato modernizavimą, pasirenkant optimaliausias energiją taupančias priemones.
Prieš trejetą metų buvo priimtas Statybos įstatymo pakeitimas, kuris nustatė minimalių pastatų energinio naudingumo ir pastatų sertifikavimo principinius reikalavimus. Naujai statomų pastatų sertifikavimas pradėtas nuo 2007 m. sausio 1 dienos, o parduodamų ar išnuomojamų ir didesnių kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto – viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties – pastatai sertifikuojami nuo šių metų sausio 1 dienos.
Beje,sertifikavimas neprivalomas pastatams, kurie yra: kultūros paveldo statiniai; skirti maldos namams ir kitokiai religinei veiklai; yra laikini (skirti naudoti ne ilgiau kaip 2 metus); nedaug energijos sunaudojantys gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkio tvarkymui skirti negyvenamieji pastatai; atskirai stovintys pastatai, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų; poilsio paskirties, sodų paskirties pastatai, naudojami ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus; nešildomi pastatai.
