Klaipėdos poilsio parke miestiečiai sėdės ant sidabruotų suoliukų, šiukšles mes į auksines šiukšliadėžes.
O riedlentininkai turėtų itin saugoti aikštelės įrangą, nes ji nusagstyta deimantais. Tokia išvada peršasi pažvelgus į šokiruojančias parkui nupirkto inventoriaus kainas.
Sumos verčia iš kojų
Skaičiai, pateikti Klaipėdos poilsio parko sutvarkymo pirmojo etapo sąmatoje, gali priblokšti kiekvieną klaipėdietį, išskyrus pačius statybininkus.
Vieną gražiausių uostamiesčio vietų sutvarkę bendrovės „Konsolė” statybininkai penktadienį paskelbė, jog Klaipėdos poilsio parko sutvarkymo pirmojo etapo darbai baigti.
Jie vedžiojo žurnalistus po parką, rodė pastatytus naujus suolus, šukšliadėžes, įrengtą vaikų žaidimų aikštelę, riedutininkų ir riedlentininkų erdvę.
Tačiau kažkodėl pamiršo paminėti, kiek šie daiktai kainavo. Arba sumų nenorėjo įvardyti, nes jos gali išversti iš kojų.
Detalioje atliktų darbų sąmatoje juodu ant balto parašyta, jog viena šiušliadėžė kainuoja 1 801 litą be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tokių šiukšliadėžių pastatyta 90, todėl už visas jas suplota daugiau nei 162 tūkst. litų be PVM.
Už šiukšliadėžes, kurios savo išvaizda tikrai nėra išskirtinės, šiek tiek pigesni lauko suolai. Vienas jų kainuoja 1 350 litų. Klaipėdos poilsio parke pastatyti 68 tokie suolai, kurių bendra kaina siekia beveik 92 tūkst. litų be PVM.
Gabeno iš Vokietijos
Pinigų negailėta ir dviračių stovams, kurių vieno kaina siekia 1 441 litą, šiukšlių dėžėms gyvūnų ekskrementams. Už vieną sumokėta 481 litas.
„Inventoriaus kainos tikrai nėra mažos, tačiau matome, kad tai yra europietiški daiktai”, – džiaugėsi Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Paklaustas, ar nebuvo įmanoma įsigyti pigesnių daiktų, nes parduotuvėse yra lauko suolelių ir po kelis šimtus litų, „Konsolės” generalinis direktorius Kazys Skutulas tvirtino, jog tokie suoleliai, šiukšliadėžės ir kitas inventorius buvo numatyti parko sutvarkymo projekte.
„Mes projektinės kainos nedidinome, papildomai pinigų neprašėme. O kaina tokia, nes inventorių reikėjo atsigabenti iš Vokietijos”, – tvirtino K. Skutulas.
Parko rekonstrukcijos projektą rengė vilniečiai projektuotojai.
„Statybininkai meluoja, nes projekte numatyta tik tai, kaip inventorius turi atrodyti, tačiau tikrai nenurodoma, iš kokios firmos jį pirkti”, – teigė visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivink poilsio parką” vadovė Jolanta Norkienė.
Skirtumas – penki kartai
Tai, jog parke pastatyto inventoriaus kainos galbūt laužtos iš piršto, galima pastebėti lyginant du kone analogiškus projektus – Klaipėdos poilsio parke įrengtą vaikų žaidimo aikštelę ir Supermiesto Klaipėdos komandos dovanotą „Vaikų supermiestą”, įrengtą Danės skvere.
Pastaroji vaikų žaidimų aikštelė kainavo 30 tūkst. litų, o įrengtoji Klaipėdos poilsio parke penkis kartus brangiau – beveik 150 tūkst. litų. Šioje aikštelėje yra šiek tiek daugiau įrenginių, tačiau kai kurie jie kone identiški pastatytiems Danės skvere. Tik kainos akivaizdžiai skiriasi.
Pavyzdžiui, karstyklė „Vaikų supermiestui” nupirkta ir sumontuota už 4 760 litų, o Klaipėdos poilsio parko vaikų žaidimų aikštelėje – už daugiau nei 25 tūkst. litų.
Šiukšlių dėžė Danės skvere esančiai vaikų žaidimų aikštelei nupirkta už 320 litų, o suoliukas – už 870 litų.
Stebuklingesnė yra ekstremalaus sporto aikštelės Klaipėdos poilsio parke įrengimo kaina. Joje pastatyti septyni įrenginiai, už kuriuos sumokėta beveik 200 tūkst. mokesčių mokėtojų litų. Dar beveik 60 tūkst. litų kainavo šią aikštelę išasfaltuoti.
Išklojo atliekomis?
„Konkursą tvarkyti Klaipėdos poilsio parką laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė. Mums jau nebesvarbu, kaip rangovas išskirstė pasiūlytą sumą – kiek užrašė suoliukams, o kiek asfalto dangai”, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė.
Klaipėdos poilsio parko sutvarkymo pirmojo etapo darbai iš viso kainavo beveik 3,8 mln. litų.
„Man skaudu, kad parkui sutvarkyti gautos tokios didelės sumos, o ar jos maksimaliai efektyviai panaudotos, aš abejoju. Matyt, infrastruktūra sukurta didelėmis kainomis, bet pigiomis priemonėmis. Svarbiausia, kad ji laikytų penkerius metus, kol tęsiasi garantinis laikotarpis, o paskui viskas pradės trupėti. Tuomet valdžia kaltins klaipėdiečius, kad šie niokoja miesto turtą”, – į ateitį žvelgė J. Norkienė.
Ji sakė sulaukusi skambučio iš vieno klaipėdiečio. Šis teigė, jog parke takeliai yra iškloti permaltu asfaltu, kuris kaip atliekos į Lietuvą atvežamas iš Olandijos ir tona pardavinėjama už 20 litų.
„Todėl kai palyja, apsivelia ir žmonių batai, ir vaikų vežimėlių, ir dviračių ratai”, – teigė J. Norkienė.
Tačiau „Konsolės” gamybos direktorius Romas Dikšas tikino, jog parke maltas asfaltas tikrai nenaudotas – takeliai išgrįsti susmulkintu granitu.
Saugos visuomenininkai
Nors Klaipėdos poilsio parke sustatytas itin brangus inventorius, jo apsauga nepasirūpinta. Už 150 tūkst. litų parke įrengta vaizdo stebėjimo sistema, tačiau ji neveikia – yra aštuonios kameros, tačiau, kol parke nėra elektros, jos neįjungtos.
„Kreipiuosi į visuomenę, kad visi inventoriumi naudotųsi šeimininkiškai, vienas kitą prižiūrėtų, kad vandalai neįsisuktų ir nesugadintų nuotaikos. Kreipiuosi į visuomenininkus, kurie labai aktyviai stebėjo, kaip atgimsta Klaipėdos poilsio parkas, kad jie taip pat prižiūrėtų sutvarkytą aplinką”, – kalbėjo J. Simonavičiūtė.
Toks kreipimasis užrūstino visuomeninio judėjimo, besirūpinančio Klaipėdos poilsio parko atgimimu, vadovę J. Norkienę.
„Kai ne kartą prašėme, jog mus įtrauktų į parko likimą sprendžiančią, jo valdymo modelį renkančią darbo grupę, buvome ignoruojami, o dabar esame paprašyti saugoti parką. Kažkoks nesusipratimas”, – pyktelėjo J. Norkienė.
Išviečių nerasta
Judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivink poilsio parką” vadovė niekaip negalėjo suprasti, kaip iki šiol nėra parinktas parko valdymo modelis ir nepaskirtas jo šeimininkas.
Anot J. Simonavičiūtės, šiuo metu linkstama prie to, jog valdyti bus patikėta kuriai nors savivaldybės biudžetinei įstaigai. Tarp jų esą užvirė konkurencija – parką prižiūrėti nori ir Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centras, ir Žvejų rūmai.
Parke egzistuoja dar viena blogybė – nėra tualeto, nes šiame etape nebuvo numatyta jo rekonstrukcija.
„Aišku, projekte yra loginių klaidų, o rangovai norėjo atlikti daug papildomų darbų, tačiau jų sutartyje nebuvo numatyta”, – teigė A. Velykienė.
J. Simonavičiūtė tvirtino, jog ši problema bus išspręsta pastačius kilnojamųjų biotualetų.
Stacionarus tualetas turėtų būti suremontuotas per antrąjį parko sutvarkymo etapą. Taip pat planuojama parke įrengti krepšinio ir futbolo aikštelių.
„Antrajam etapui reikėtų apie 2 mln. litų, kurių šiuo metu ieškome”, – teigė J. Simonavičiūtė.
