Susivienijusios Ūkio ministerija ir bendrovė „Leo LT” vakar palaužė Kainų komisiją: tvirtinti naują elektros kainų skaičiavimo metodiką uždraudė teismas. Taigi elektros kaina gali kilti net 8 centais.
Į žaidimą įvėlė ir teismą
Politikai dar kartą įrodė, kad svarbiausia jiems – ne gyventojų, o verslo interesai. Su privačiu investuotoju „NDX energija” nacionalinio investuotojo bendrovę sukūrusi Vyriausybė pasirinko atstovauti ne žmonėms, o „Leo LT”, taip pasmerkdama gyventojus ir verslą nuo kitų metų už elektrą mokėti gerokai brangiau.
Vakar paaiškėjo, kad antrinė „Leo LT” įmonė – Rytų skirstomieji tinklai (RST) – kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama sustabdyti naujos viršutinių elektros perdavimo ir skirstymo kainų skaičiavimo metodikos priėmimą.
Prašymą įmonė argumentavo, esą metodika nebuvo suderinta su Ūkio ministerija. Teismas nusprendė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė komisijai priimti metodiką.
Ūkio ministerija prabudo
Tiek RST, tiek ją valdanti „Leo LT”, tiek Vyriausybė, valdanti 61,7 proc. nacionalinio investuotojo bendrovės akcijų, apsimetė nežinančios, kad Kainų komisija neprivalo derinti naujų metodikų su valdžios institucijomis.
„Dabar viskas teismo rankose, kol kas planuojame skųsti nutartį, pagal kurią buvo sustabdytas metodikos priėmimas. Skundo pagrindas visiškai neteisingas. Mes neprivalome suderinti metodikos su Ūkio ministerija. Mes privalome derinti metodiką su visomis suinteresuotomis pusėmis ir tai padarėme”, – vakar kalbėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Jis pripažino, kad ne į visas ministerijos pastabas buvo atsižvelgta. Naujoji metodika pristatyta dar liepą, nuo tol tiek vartotojams atstovaujančios organizacijos, tiek energetikos įmonės, tiek Ūkio ministerija galėjo teikti komisijai pastabas.
Rezultatas – visiška painiava
„Reikia pripažinti, kad galų gale tai yra valstybinių institucijų ginčas ir per teismus aiškintis paminant sveiką protą būtų negerai”, – nustebintas pastarųjų dienų įvykių neslėpė V.Poderys.
Pasak jo, vos tik pateikus naująją metodiką buvo aišku, kad ministerija ir įmonės yra vienoje pusėje, o komisija – kitoje.
„Leo LT” ir jos antrinės bendrovės didžiąja dalimi yra valstybės kapitalo įmonės, joms atstovauja Ūkio ministerija, o jų interesas yra kitas nei reguliuotojo, – atsakydamas į klausimą, kodėl Ūkio ministerija palaiko nacionalinio investuotojo interesus, kalbėjo komisijos pirmininkas. – Todėl ir būta kalbų, kad gal būtų geriau, jei energetikos politiką formuotų ministerija, mes reguliuotume kainas, o atskira trečia institucija atstovautų valstybės, kaip akcininko, interesams bendrovėje „Leo LT”. Taip būtų išvengta interesų konflikto.”
V.Poderys teigė dar nepasidavęs ir toliau sieksiąs, kad metodikos klaidos būtų pataisytos: „Jei yra neteisingai skaičiuojama, čia padorumo klausimas.”
Kas yra ilgalaikė nauda?
„Ūkio ministerija palaiko naują metodiką. Prieš tris savaites Ūkio ministerija Kainų komisijai pateikė aštuonias ar devynias juridinio pobūdžio pastabas. Į jas nebuvo atsižvelgta. RST pasiėmė tą mūsų raštą ir kreipėsi į teismą. Metodikoje neturi būti didelių juridinių klaidų. Net jei tokia metodika būtų patvirtinta, RST galėtų kreiptis į teismą ir jos galiojimas būtų sustabdytas”, – aiškino Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas.
A.Ignotas pripažino, kad Ūkio ministerija esant tokioms aplinkybėms priversta rinktis tarp ilgalaikės naudos ir trumpalaikių tikslų.
Valdžios vyrai, pasirinkę atstovauti „Leo LT” interesams, galėtų pasiteisinti ilgalaike nauda šalies gyventojams. Jei elektros kainos ir toliau bus nustatomos pagal senąją metodiką, „Leo LT” iš jai priklausančių energetikos įmonių galės dividendais išsimokėti šimtamilijoninius antpelnius ir sukaupti reikalingas lėšas naujos atominės elektrinės ir elektros tiltų statyboms. Žinoma, jei šie projektai bus vykdomi.
Būtent kitąmet „Leo LT” strategijoje ir numatyta išmokėti milžiniškus dividendus sumažinant RST, VST ir „Lietuvos energijos” vertę.
Dalis visų trijų bendrovių išmokamų dividendų ir 38,3 proc. „Leo LT” akcijų atitektų valdančiai „NDX energijai”. Nacionalinio investuotojo steigimo dokumentuose numatyta, kad „NDX energijai” gali būti skirti nuo 20 iki 40 proc. grynojo pelno siekiantys dividendai. Išmokėjusi dividendus kitąmet „Leo LT” grynąjį pelną tikisi padidinti beveik 3 kartus, palyginti su 2008-aisiais.
Pretekstas – būsimi projektai
„Leo LT” vadovas Rymantas Juozaitis ne kartą pabrėžė, kad Kainų komisijos siekis patvirtinti naują elektros kainų skaičiavimo metodiką pakenktų finansinėms „Leo LT” galimybėms įgyvendinti energetikos projektus.
Pasirinkdama palaikyti „Leo LT”, Vyriausybė nusikrato rūpesčių sprendžiant klausimą, iš kur gauti lėšų energetikos projektams vykdyti.
Na, o gyventojams belieka tikėtis, kad kaip ir prieš metus, valdžioje esantys politikai susitars su energetikos bendrovėmis ir sulaikys jas nuo noro tvirtini didesnes elektros kainas.
Rengiasi kelti kainas
„Leo LT” finansų direktorius Ramūnas Bičiulaitis jau patvirtinto, kad „Lietuvos energija”, RST ir VST kreipsis į komisiją prašydamos didinti elektros kainą. Tačiau paslaugų kainą esą bus prašoma kelti tik tiek, kiek didės sąnaudos.
Kadangi naujos metodikos komisija iki spalio 1 d. jau nespės priimti, elektros skirstymo ir perdavimo kainų viršutinės ribos bus nustatomos pagal šiuo metu galiojančią metodiką. Pastaroji „Leo LT” priklausančių įmonių paslaugų kainą leidžia didinti net 5 centais už 1 kWh. Nuo kitų metų augs ir elektros gamybos kaina, prognozuojama, kad dėl to galutinė kaina vartotojams didės 2–3 centais už 1 kWh.
„Dabar kainų „lubos” labai aukštos ir tik nuo bendrovių priklauso, kiek jos norės didinti kainą. Jei skirstomųjų tinklų ir elektros perdavimo bendrovės pasinaudos maksimaliomis leistinomis ribomis, galutinė elektros kaina vartotojams nuo kitų metų gali kilti net 8 centais už 1kwh”, – skaičiavo V.Poderys.
Kiek elektra kainuos kitąmet, turi būti nustatyta iki gruodžio 1 d.
