Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje spręstas klausimas dėl Palangos miesto istorinės dalies teritorijos ribų didinimo. Nutarta padidinti šios kultūros paveldo vietovės teritoriją iki 138,4 hektarų, o tai apytiksliai 12 hektarų daugiau palyginti su ankstesnėmis ribomis.
Be to, siekiant tinkamai apsaugoti vietovę, nuspręsta rekomenduoti steigti valstybinį urbanistinį architektūrinį draustinį.
Palangos miesto istorinė dalis vertinga gatvių planine struktūra, suformuotu visuomeninės-prekybinės, vasarvietės ir gyvenamosios zonų XIX a. –XX a. I p. užstatymu, želdynais, atsiveriančia miesto istorinės dalies panorama. Pirmą kartą Palanga paminėta XII a. danams užėmus kuršių Palangos pilį, XV-XVII a. Palanga – svarbiausias Lietuvos uostas. XIX a. pr. Palanga pradėjo garsėti kaip vasarvietė, o nuo 1824 metų miestas priklausė grafų Tiškevičių šeimai. 1933 m. Palangai suteiktos miesto ir kurorto teisės.
