Tarptautinio Kauno oro uosto (TKOU) puoselėjamus planus niekais gali paversti greta jo esančių sklypų savininkai, savo teisybę ginantys teismuose.
TKOU ir sklypų savininkų interesai susikirto prieš kelerius metus. Vargu ar teismų maratonas greitai baigsis. Sklypų šeimininkai tikina, kad pažeidžiamos jų nuosavybės teisės.
Tuo tarpu TKOU vadovai neabejoja, kad taip statomos užkardos oro uosto plėtrai. Priežastis paprasta – siekis pasipelnyti.
„Mūsų valstybėje supainiojami prioritetai, o tuo sumanūs žmonės ir naudojasi“, – įsitikinęs TKOU interesams atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas.
Sugriovė šeimininko planus
Į teismą prieš kelerius metus kreipėsi greta TKOU plytinčio sklypo savininkas Virginijus Golubkevičius. 2008-aisiais žemės ūkiui tinkamą sklypą įsigijęs vyras siekia pakeisti jo paskirtį ir imtis statybų.
Tačiau to neleidžia daryti dar 2006-aisiais įteisinti oro uostų apsaugos ir sanitarinės apsaugos normatyvai. Kad jie būtų atšaukti, reikėjo panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos patvirtintą detalųjį planą.
Šių metų birželį V. Golubkevičiui ir kitiems sklypų šeimininkams pavyko tai pasiekti – Vyriausiasis administracinis teismas panaikino teisės aktus, kuriais remiantis dar 2008-aisiais buvo patvirtintas detalusis teritorijos planas.
Gynė valstybės interesus
Tačiau Kauno rajono savivaldybės taryba šiemet rugsėjo pabaigoje darkart patvirtino detalųjį planą. Tiesa, su išlyga – šis patvirtinimas negalioja sanitarinei apsaugos zonai.
„Oro uostai – Lietuvos vartai į pasaulį. Kad jie veiktų ir būtų saugūs, taryba priėmė sprendimą patvirtinti planą.
Tai ne tik Kauno rajonui svarbus, bet ir valstybinės svarbos objektas“, – aiškino savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Torrau.
Pasak jo, svarbiau mąstyti ne apie privačius interesus, o apie oro uosto saugą, kuriai užtikrinti būtinas detalusis planas.
„Tarkime, būtina iškirsti dalį medžių, kad jie netrukdytų ir lėktuvams, ir jų leidimąsi kontroliuojančiai įrangai. Juk tai susiję su keleivių gyvybe“, – kalbėjo M. Torrau.
Piktinasi savivaldybe
„Negaliu patikėti, kad šitaip gali būti. Tai neįmanoma teisinėje valstybėje. Kaip galima patvirtinti teismo panaikintą planą?” – klausė V. Golubkevičiui atstovaujanti advokatė Rasa Gradauskienė.
Pasak jos, V. Golubkevičius anksčiau jau yra pakeitęs jam priklausančių kelių greta TKOU esančių sklypų paskirtį.
Tačiau detalusis planas nebeleido jam pakeisti dar vieno sklypo, kuris patenka į oro uosto sanitarinę zoną, paskirties.
„Pripažįstame, kad oro uosto plėtra yra svarbi. Tačiau gyvename ne Afrikoje, tad viskas turi būti daroma pagal įstatymus“, – piktinosi R. Gradauskienė.
Pasak jos, patvirtintame detaliajame plane apstu šiurkščių pažeidimų. Be to, TKOU privalo pasirūpinti, kad būtų atlikti poveikio sveikatai vertinimo tyrimai. Sklypų šeimininkai pareikalavo sustabdyti TKOU detaliojo plano galiojimą.
Gerokai atitolintų plėtrą
Ilgainiui į šią istoriją įsitraukė ir Kauno prokurorai – jie stojo ginti sklypų savininkų viešojo intereso.
„Mano galva, prisidengiant viešuoju interesu, siekiama viso labo komercinės naudos.
Šiuo metu galiojančio detaliojo plano sprendiniai iš esmės mus tenkina, tačiau jis nepatinka piliečiams, turintiems verslo interesų šalia oro uosto esančiuose žemės plotuose“, – aiškino TKOU generalinis direktorius Arijandas Šliupas.
Pasak jo, jeigu oro uosto kaimynams pavyktų pasiekti savo tikslą ir detalųjį planą tektų rengti iš naujo, TKOU plėtra įstrigtų 3–4 metams.
„Tai reiškia, kad oro uostas negalėtų įgyvendinti skrydžių saugos sistemos veiklai užtikrinti reikalingų priemonių. Tektų stabdyti uosto plėtrai labai svarbius projektus, kuriuose dalyvauja užsienio investuotojai“, – tvirtino A. Šliupas.
Airiai gali apsigalvoti
Vargu ar laukti nusiteikusi pagrindinė TKOU maitintoja – airių kompanija „Ryanair“, prieš metus Karmėlavoje įsteigusi savo bazę ir užsimojusi čia statyti lėktuvų techninės priežiūros centrą bei įdarbinti 60 žmonių. Airių numatytos investicijos siektų 12 mln. litų.
Pasak A. Šliupo, tai – ne vienintelis investicinis projektas, kurio numatyta imtis. Skandinavai planuoja TKOU teritorijoje pastatyti viešbutį. Taip pat čia turėtų iškilti bendrovės „Aviabaltika“ techninės priežiūros centras.
TKOU vadovas skaičiuoja, kad į visa tai artimiausiais metais būtų investuota per 50 mln. litų, o darbą gautų apie 300 kauniečių. Į TKOU jau investuota 116 mln. litų Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšų.
